Laimėjimas svarbioje konkurencijos byloje Lietuvos Aukščiausiajame Teisme

Laimėjimas svarbioje konkurencijos byloje Lietuvos Aukščiausiajame Teisme

2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baigė daugiau nei ketverius metus vykusį teisminį ginčą, kuriame buvo sprendžiamas bendrovės ginčas su buvusiu darbuotoju ir naujai įsteigta konkuruojančia veikla užsiimančia įmone dėl neteisėto komercinių paslapčių panaudojimo ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų.

Pasak, darbuotojo interesus kasacinėje instancijoje atstovavusios advokatų kontoros „Glimstedt“ vadovaujančios partnerės, advokatės Solveigos Palevičienės, nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje nesuformavo naujesnių galiojančio teisinio reguliavimo aiškinimo taisyklių, džiugu ir sveikintina tai, kad Teismui pavyko tinkamai identifikuoti nagrinėtos faktinės situacijos ypatumus. „Didžiuojuosi mūsų komanda, kuri dirbo išties vieningai, atkakliai ir nepritrūkdama ekspertinių žinių bei profesionalumo“, – pažymi S. Palevičienė.

Nagrinėtos situacijos ypatumas pasireiškė tuo, kad ieškovas ilgą laiką gamino ledus užsienio bendrovės užsakymu, naudodamas šios bendrovės receptūrą, prekių ženklus ir pakuotę. Pašlijus ieškovo ir užsakovo bendradarbiavimo santykiams užsakovas kartu su anksčiau darbo santykius su ieškovu nutraukusiu darbuotoju įsteigė bendrovę ledų gamybai. Ieškinį ieškovas grindė neteisėtu komercinių paslapčių panaudojimu ir atskleidimu bei nesąžiningos konkurencijos veiksmais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl to, ar gali būti laikoma, jog darbuotojas neteisėtai panaudojo darbdavio komercines paslaptis, nurodė, kad pirmiausia turi būti nustatyta, kad darbuotojui buvo aiškiai įvardinta, kokie duomenys yra bendrovės komercinė paslaptis. Antra, darbuotojo panaudota ar perduota informacija apie žaliavų tiekėjus galėtų būti vertinama kaip sudaranti komercinę paslaptį, jeigu ją sudarytų ne tik tiekėjų pavadinimai, bet ir kitokia nevieša informacija apie juos, suteikianti ieškovei komercinį pranašumą.

Tuo tarpu šioje byloje darbdavys įrodinėjo komercinės paslapties atskleidimą dėl žaliavų tiekėjų tik ta aplinkybe ir tik tiek, kad darbuotojo įsteigta bendrovė žaliavas perka iš tų pačių tiekėjų, tačiau nenurodė, kuo turima informacija apie žaliavų tiekėjus suteikė ieškovei konkurencinį pranašumą. Teismas, atsižvelgdamas į specifinio rinkos sektoriaus – ledų gamybos – ypatumus nurodė, kad jog pati savaime informacija apie ledų gamybai reikalingų žaliavų gamintojus yra viešai prieinama, todėl nesukuria komercinės vertės ar konkurencinio pranašumo.

Nagrinėdamas darbdavio tvirtinimus, kad komercinės paslapties atskleidimą patvirtina informacijos apie vieną iš darbdavio produkcijos užsakovų atskleidimas darbuotojo įsteigtai bendrovei, teismas atkreipė dėmesį į į tai, kad būtent dėl pačios ieškovės veiksmų nutrūko santykiai su užsakovu ir pastarasis iniciavo naujos bendrovės įsteigimą. Teismas nurodė, jog tam, kad būtų galima konstatuoti komercinės paslapties atskleidimą konkuruojančiam subjektui apie verslo partnerį, turi būti įrodyti ir nustatyti veiksmai, jog būtent dėl šios komercinę paslaptį sudarančios informacijos sužinojimo konkuruojantis subjektas sugebėjo užmegzti verslo santykius su ieškovės verslo partneriu ir tokiu būdu perimti partnerį.

Be to, teismas pažymėjo, kad  darbuotojas, prieš įsidarbindamas pas ieškovę, daug metų sėkmingai dirbo kitoje ledų gamybos bendrovėje gamybos direktoriumi, kūrė ir organizavo visus valgomųjų ledų gamybos procesus, technologijas, infrastruktūrą, savo asmeniniais sugebėjimais ir pastangomis sąžiningai įgijo patirtį, suformavo įgūdžius, išugdė gebėjimus ir įgijo išimtinių žinių. Visa tai laikytina sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais ir žiniomis, kurie negali būti laikomi ieškovės komercine paslaptimi. Teismas pažymėjo, kad priešingas aiškinimas iš esmės lemtų ribojimą darbuotojui, nesant nekonkuravimo susitarimo, dirbti toje pačioje srityje kaip ir ieškovė, turimas žinias ir patirtį panaudoti darbe.

Byloje taip pat buvo atmestas ieškovo reikalavimas pripažinti, kad konkuruojanti bendrovė atliko darbuotojų perviliojimo veiksmus, taip pažeisdama Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Teismas nurodė, kad įrodinėjant darbuotojų perviliojimą kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmus, turi būti atliekami aktyvūs veiksmai, siekiant pervilioti darbuotojus. Tokie veiksmai gali pasireikšti kaip siūlymas pereiti dirbti į kitą įmonę, turi būti sudaromos sąlygos tam. Kita vertus, būtina atsižvelgti į tai, kad Konstitucija garantuoja teisę pasirinkti darbą, todėl sąžiningas perėjimas pas kitą darbdavį pats savaime negali būti vertinamas kaip darbuotojo perviliojimas.  Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad nagrinėtu atveju darbuotojo įsteigta bendrovė negali būti laikoma perviliojusi darbuotojus, nes darbuotojams nebuvo siūlyta pereiti į konkuruojančią bendrovę, o darbuotojai perėjo skirtingu laiku.

Užsisakykite svarbiausias naujienas

Glimstedt dokas

Verslo poreikiams pritaikyti, patyrusių advokatų parengti, aukštos kokybės dokumentai greitai ir už prieinamą kainą. Be įsipareigojimų ar registracijų.

Glimstedt dokas