Š. m. kovo 7 d. Estijos Aukščiausiajame Teisme buvo priimta galutinė ir neskundžiama nutartis, kuria po dvejų su puse metų bylinėjimosi buvo tenkintas mokesčių mokėtojos Lietuvos įmonės kasacinis skundas, o Estijos mokesčių administratoriaus (Estijos mokesčių ir muitų valdybos) sprendimai panaikinti pilna apimtimi.
„Tai pirma tokio pobūdžio byla. Ši Estijos Aukščiausiojo Teismo nutartis iš esmės formuoja teismų praktiką tarpvalstybinių verslo susijungimų srityje“, – pažymi Lietuvos įmonę nuo pat mokestinės kontrolės procedūros pradžios Estijoje atstovavusios advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnioji teisininkė Agnė Pimpytė.
Ginčas kilo dėl tarpvalstybinio juridinių asmenų susijungimo mokestinių pasekmių po prijungimo veiklą tęsiančio juridinio asmens atžvilgiu. Estijos juridinis asmuo (motininė įmonė) buvo prijungta prie Lietuvos juridinio asmens (dukterinės įmonės). Procedūra pradėta 2018 m. rugsėjį, o galutinai įgyvendinta 2019 m. kovo mėnesį.
Estijos mokesčių administratorius atliko Lietuvos bendrovės 2019 m. kovo mėnesio pelno mokesčio patikrinimą ir surašė patikrinimo ataskaitą, kurioje Estijos mokesčių administratorius priskaičiavo Lietuvos bendrovei papildomą pelno mokesčio prievolę nuo pelno mokesčio bazės, kuri buvo apmokestinta Lietuvos Respublikoje. Akivaizdu, kad atlikus Estijos mokesčių administratoriaus siūlomus mokesčių patikslinimus, jos pelnas būtų apmokestinamas du kartus.
Vadovaudamasi visuotinai priimtomis teisės normomis bei teisingumo ir protingumo principais Lietuvos įmonė nuo pat jos atžvilgiu Estijos mokesčių administratoriaus inicijuotos kontrolės procedūros (patikrinimo) pradžios vienareikšmiškai aiškino, kad visais atvejais prijungimo būdu reorganizuojant juridinius asmenis, tokio proceso pabaigą žymi prijungtojo juridinio asmens likvidavimas, t. y. išregistravimas iš oficialaus valstybinio juridinių asmenų registro. Atsižvelgiant į tai, bendrovė vertino būtent prijungimo pabaigos (2019 m. kovo mėn.) finansinių ataskaitų rezultatą – Estijos įmonės prijungimas prie Lietuvos bendrovės pabaigtas 2019-03-06, o 2019-03-21 Estijos įmonė išregistruota iš Estijos juridinių asmenų registro.
Estijos mokesčių administratorius viso proceso metu laikėsi kitokios nuomonės – kad juridinių asmenų prijungimas yra įvykdytas prijungimo inicijavimo ar jo pradžios data, dėl šios priežasties nagrinėjamoje situacijoje konstatavo, jog būtent prijungimo inicijavimo balansas turi būti vertinamas kaip juridinių asmenų susijungimo momento finansinė ataskaita.
Nepaisant to, kad tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijų teismai Estijoje Lietuvos bendrovės skundus atmetė ir paliko galioti Estijos mokesčių administratoriaus priimtus sprendimus, Estijos Aukščiausiasis Teismas Lietuvos bendrovės poziciją palaikė ir jos kasacinį skundą tenkino pilna apimtimi.
Kasacinio teismo nutartyje pažymėta, kad kasacinis skundas turi būti patenkintas, o apygardos teismo ir administracinio teismo sprendimai turi būti panaikinti dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo. Kasacinis teismas patvirtino, kad šiuo atveju ginčas kyla dėl to, kada turi būti sudarytas balansas ir apskaičiuotas nuosavas kapitalas, kuris turi būti apmokestintas pelno mokesčiu.
Kasacinio teismo nutartyje paaiškinta, jog kadangi prievolė mokėti pajamų mokestį atsiranda išregistravimo iš registro metu, apmokestinamasis įvykis taip pat turi būti nustatytas tuo metu, kai atsiranda mokestinė prievolė. Apskaičiuojant pelno mokestį, reikia remtis bendrovės nuosavo kapitalo dydžiu (Estijoje) išregistravimo dieną (šiuo atveju 2019 m. kovo 21 d.). Tokiu atveju taip pat užtikrinamas vienodas požiūris, palyginti su atveju, kai bendrovė likviduojama ir akcininkas ne rezidentas gauna išmoką grynaisiais pinigais pagal galutinį balansą ir paskirstymo planą.
Pasak Estijos Aukščiausiojo Teismo, nagrinėjamu atveju atsakovė (Estijos mokesčių administratorius) ir teismai susijungimo balanso datai iš esmės suteikė tokią pačią galią kaip ir įrašo komerciniame registre datai, teigdami, kad po susijungimo balanso datos įsigyjančiai bendrovei atsiranda mokestinės prievolės. Remiantis atsakovės ir teismų aiškinimu, Estijos juridinis asmuo taptų užsienio juridiniu asmeniu dar prieš tai, kai jis netenka juridinio asmens statuso, ir tai galiotų atgaline data. Tokia apmokestinimo praktika neatitiktų bendrųjų mokesčių teisės principų. Kadangi rezidentų ir ne rezidentų apmokestinimas labai skiriasi, rezidavimo vietos mokesčių tikslais pakeitimas turi būti labai aiškiai fiksuotas ir patikrinamas, pavyzdžiui, tretieji asmenys turi žinoti, ar nuo išmokų ne rezidentui išskaičiuojamas pajamų mokestis.
Estijos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, įvertinus tai, kad mokestinėje ir teisminėje procedūrose nebuvo įvertinti įrodymai, leidžiantys nustatyti apeliantės apmokestinamojo nuosavo kapitalo dydį jos išregistravimo dieną, kolegija panaikina visą mokesčių apskaičiavimą.
Lietuvos juridinis asmuo kreipėsi pagalbos į Lietuvos institucijas, atsakingas už mokesčių administravimą, dėl teisėtų interesų (tiek įmonės, tiek Lietuvos Respublikos biudžeto) apginimo, tačiau prašymai nebuvo išgirsti, o Lietuvos įmonei teko atstovauti tiek savo, tiek Lietuvos Respublikos interesus savarankiškai.
Parengė advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnioji teisininkė Agnė Pimpytė.
