Investicijų apsaugos sutarčių pasaulyje yra per 3000, iš kurių Lietuva su kitomis ES šalimis yra pasirašiusi 17. Šios sutartys saugo užsienio investuotojus nuo neteisėto jų investicijų nusavinimo, teisėtų lūkesčių pažeidimo ir diskriminacijos, o valstybes įpareigoja investicijų atžvilgiu elgtis sąžiningai ir teisingai. Dėl tokių teisių pažeidimo užsienio investuotojai iki šiol turėjo teisę kreiptis į tarptautinį arbitražą (pvz., ICSID) ir prašyti priteisti patirtą žalą.
2020 m. rugpjūčio 29 d. įsigaliojo Susitarimas dėl ES valstybių narių dvišalių investicijų sutarčių nutraukimo, pasirašytas 23 ES šalių. Šis Susitarimas įgyvendina plačiai kritikuotą politinį 2018 m. Europos Teisingumo Teismo sprendimą Achmea byloje, uždraudusį investuotojams bylinėtis su ES valstybėmis tarptautiniame arbitraže (plačiau apie tai galite skaityti: Susitarimas dėl Dvišalių investicijų sutarčių nutraukimo: atsakomybės ES investuotojams išvengti nepavyks – Verslo žinios (vz.lt)[1].
Konkrečioje ES valstybėje šis Susitarimas įsigalios, kai jį ratifikuos atitinkamos valstybės parlamentas. Lietuvoje Verslo tarybos vienijamos verslo organizacijos: asociacija „Investors‘ Forum“, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, dar 2020 metų rudenį, Seimui pateikus įstatymo projektą dėl minėto Susitarimo ratifikavimo, išreiškė savo susirūpinimą dėl neigiamų tokio Susitarimo pasekmių.[2]
Akivaizdu, kad nutraukus investicijų apsaugos sutartis, užsienio investuotojas nebegalės pasiremti nei tokių sutarčių suteikiama investicijų apsauga nuo neteisėto nusavinimo, teisėtų lūkesčių pažeidimo ar diskriminacijos, nei joje numatyta galimybe kreiptis į tarptautinį arbitražą.
Kol kas nėra įsteigtas ES Komisijos žadamas Tarptautinis investicijų teismas, todėl investuotojams savo pažeistas teises teks ginti tuose nacionaliniuose teismuose, kurie yra valstybėse, pažeidusiose jų teises. Taigi, užsienio investuotojų ir jiems atstovaujančių organizacijų nerimas dėl to, jog vargu, ar galima bus tikėtis nešališko, objektyvaus ginčų tarp investuotojų ir valstybių nagrinėjimo, yra visiškai suprantamas. Šis nerimas grindžiamas ne tik galimai politizuotais teismo procesais užsienio investuotojų atžvilgiu, bet ir nacionalinių teismų patirties, sprendžiant tokius ginčus, stoka, taip pat visišku ES teisės neapibrėžtumu bei tinkamų užsienio investuotojų teisių apsaugos standartų nebuvimu, nutraukus investicijų apsaugos sutartis.
Šiuo metu toli gražu ne visos ES valstybės yra ratifikavusios minėtą Susitarimą. Dalis ES šalių ratifikuoja jį su išlygomis (pvz., Olandija, Portugalija, Liuksemburgas) ir reikalauja Europos Komisijos kuo greičiau sukurti objektyvų ir nešališką ginčų sprendimo mechanizmą užsienio investuotojų teisėms ir teisėtiems interesams apginti.[3]
Nors Europos Komisija ginasi, kad kritikuojamu Susitarimu siekiama išvengti fragmentacijos ES lygiu bei nevienodo ES teisės taikymo, apsaugant ES teisės viršenybę, taip pat užtikrinti greitesnį bei vienodą vidinių investicijų apsaugos sutarčių nutraukimą ir kuo švelnesnes galimas neigiamas pasekmes investuotojams, daug gerbiamų bei pripažintų tarptautinės teisės ir investicijų teisės ekspertų tai vadina Pyro pergale ir abejoja, ar pats tokio Susitarimo turinys bei atskiros jo nuostatos, ypač susijusios su jau priimtais, bet dar neįvykdytais arbitražo sprendimais, bei šiuo metu nagrinėjamų investicinių arbitražų užbaigimu, neprieštarauja tarptautinei ar tai pačiai ES teisei.[4]
Taigi, ES lygiu ginčų šiuo klausimu yra nemažai. Todėl tiek siekiant priimti konkrečius sprendimus dėl investicijų apsaugos sutarčių likimo, tiek suvokiant, jog investicinių ginčų prieš atskiras ES valstybes lavina jau pasiekė ar netrukus neišvengiamai pasieks nacionalinius teismus, atvira bei rimta profesionalų diskusija šiuo klausimu yra savalaikė ir būtina.
Šiuo tikslu Vilniaus universiteto Teisės fakultetas kartu su investicijų teisės ekspertais dr. Inga Martinkute, dr. Egle Zemlyte, dr. Rimantu Daujotu bei prof. Solveiga Palevičiene iš Mykolo Romerio Universiteto ateinantį ketvirtadienį bei penktadienį (gegužės 27–28 d.) inicijuoja ir kviečia Rytų ir Centrinės Europos ekspertų diskusiją apie investicinio arbitražo situaciją Europoje ir ypač jos rytinėje dalyje, kurioje koncentruojasi daugiausia šios sistemos atstovų. Dviejų dienų tarptautinėje konferencijoje bus apžvelgtos pačios karščiausios temos nuo Tarptautinio investicinio teismo idėjos, UNCITRAL reformų darbo grupės, regioninių patirčių, vidinių ES investicijų apsaugos sutarčių nutraukimo problemų iki investicinio arbitražo ateities Rytų Europoje.[5]
Publikaciją parengė vadovaujančioji partnerė Prof. dr. Solveiga Palevičienė.
[1] Susitarimas dėl Dvišalių investicijų sutarčių nutraukimo: atsakomybės ES investuotojams išvengti nepavyks – Verslo žinios (vz.lt)
[2] Verslo-taryba_del-susitarimo-ratifikavimo_URM_-Prezidentura-ir-LRV_2020-10-304029316.2-0023.pdf (investorsforum.lt)
[3] Žr., pvz., Agreement – Consilium (europa.eu)
[4] Žr., pvz., RECONNECT_WP12_Kochenov_Lavranos.pdf (reconnect-europe.eu)
[5] Konferencija „Investment Arbitration Reform and the Termination of Intra-EU Bilateral Investment Treaties | Vilniaus universiteto Teisės fakultetas (vu.lt)
