Elektroninio rezidento statuso įteisinimas Lietuvoje

Elektroninio rezidento statuso įteisinimas Lietuvoje

Šiuo metu nei teisės aktai, nei techninės priemonės nenumato galimybės užsieniečiams, neturintiems dokumento, suteikiančio teisę gyventi Lietuvoje, naudotis elektroniniu (nuotoliniu) būdu teikiamomis Lietuvos Respublikos administracinėmis, viešosiomis ir komercinėmis paslaugomis. Pažymėtina, kad kiekviename Lietuvos Respublikos registre ir informacinėje sistemoje (Nekilnojamojo turto registre, Juridinių asmenų registre, Valstybinės mokesčių inspekcijos, SODROS, Valstybinės ligonių kasos registruose ir kt.) dalis užsieniečių, Lietuvoje besinaudojančių paslaugomis ar turinčių interesų, prievolių, yra registruojami skirtingais lokaliniais identifikaciniais kodais, kas sąlygoja nepilną ar perteklinį, netikslių ar klaidingą užsieniečio duomenų tvarkymą. Nesant vieningo užsieniečių registravimo mechanizmo, paslaugų teikėjai susiduria su tokių užsieniečių identifikavimo elektroninėje erdvėje problema.

Siekiant įteisinti Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento (toliau – e. rezidentas) statusą, 2019 m. liepos 16 d. buvo priimti, o nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimai ir papildymai (toliau – Įstatymas). Šios naujovės, be kita ko, leis greitai ir patogiai užsieniečiams Lietuvoje naudotis administracinėmis, viešosiomis ir komercinėmis paslaugomis.

Kaip bus suteikiamas e. rezidento statusas?

 

Siekiant įgyvendinti e. rezidento statuso įteisinimą, nuo 2021 m. sausio 1 d. taip pat įsigaliojo Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-1106 patvirtintas Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo tvarkos aprašas, kuris detaliau reglamentuoja užsieniečio prašymo dėl e. rezidento statuso suteikimo pateikimą, nagrinėjimą, e. rezidento statuso suteikimą ir panaikinimą, elektroninės atpažinties ir elektroninio parašo priemonės išdavimą ir keitimą bei išorės paslaugų teikėjo pasirinkimą.

Užsienietis, ne jaunesnis nei 18 m. ir pageidaujantis gauti e. rezidento statusą, turės užpildyti prašymą per Lietuvos migracijos informacinę sistemą ir pateikti jį Migracijos departamentui. Jei užsienietis yra užsienyje, prašymas teikiamas per išorės paslaugų teikėją, kurį atrenka ir patvirtina Migracijos departamentas (kaip vizų išdavimo atveju). Prieš pateikdamas prašymą, užsienietis privalo sumokėti įstatymų nustatytą valstybės rinkliavą už prašymo priėmimą ir elektroninės atpažinties ir elektroninio parašo priemonės išdavimą, o jeigu prašymas pateikiamas per išorės paslaugų teikėją – ir aptarnavimo mokestį, jeigu jis imamas. Užpildžius prašymą užsienietis per 4 mėnesius turi atvykti atitinkamai į Migracijos departamentą ar išorės paslaugų teikėją pateikti biometrinius duomenis (veido atvaizdo ir dviejų pirštų atspaudų), siekiant patvirtinti užsieniečio tapatybę. Šis patvirtinimas sudarys prielaidas užsieniečiui gauti sertifikuotą elektroninės atpažinties priemonę bei kvalifikuotą elektroninį parašą (toliau – e. atpažinties priemonė), sudarančius sąlygas tapti Lietuvos Respublikoje elektroniniu (nuotoliniu) būdu teikiamų paslaugų gavėju ir pasirašyti dokumentus elektroniniu parašu.

Pateikus biometrinius duomenis, automatiniu būdu nedelsiant bus atliekami registrų patikrinimai, ar užsieniečiui nėra draudžiama atvykti į Lietuvą ir Šengeno erdvę. Priklausomai nuo patikrinimo rezultatų, iš karto priimamas automatinis sprendimas. E. rezidento statusas užsieniečiui nesuteikiamas, jeigu dėl jo kita Šengeno valstybė į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo; arba užsienietis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.

E-rezidento statusas užsieniečiui yra suteikiamas nuo įregistravimo Užsieniečių registre momento 3 metų laikotarpiui. E. rezidentas e. atpažinties priemonę (e. rezidento kortelę ar kt.) atsiima Migracijos departamente arba atvykęs pas išorės paslaugų teikėją (priklausomai nuo to, kur pateikė prašymą). Jei e. rezidentas praranda priemonę ar baigiasi jos galiojimo laikas, o užsienietis pageidauja ir toliau turėti e. rezidento statusą, jis turi teikti prašymą suteikti e. rezidento statusą – tokiu atveju statusas suteikiamas ir priemonė išduodama naujam 3 metų laikotarpiui.

Taip pat pažymėtina, kad užsieniečiui suteiktas e. rezidento statusas gali būti panaikintas tik išimtinai Įstatyme nustatytais pagrindais, pavyzdžiui, jei statusas buvo įgytas apgaulės būdu, pateikus tikrovės neatitinkančius duomenis, suklastotus arba neteisėtai įgytus dokumentus, jei užsienietis pripažintas kaltu už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikaltimą taikai, žmoniškumui ar karo nusikaltimą, jei yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis susijęs su neteisėtomis finansinėmis operacijomis, korupcinio pobūdžio nusikalstama veika ar pinigų plovimo požymius atitinkančia nusikalstama veika, jei užsienietis turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos ar kt. biudžetui, nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėjęs skirtos baudos, didesnės nei vienas bazinės socialinės išmokos dydis ir kt.

Kuo naudingas e. rezidento statusas?

 

E-rezidento statuso įgijimas leis užsieniečiams naudotis įvairiomis administracinėmis, viešosiomis ir komercinėmis paslaugomis, t. y. sudarys greitesnes ir patogesnes sąlygas naujoms užsieniečių investicijoms bei technologijoms, suteiks galimybę užsieniečiui tinkamai ir kvalifikuotai patvirtinti asmens tapatybę elektroninėje erdvėje, kuomet nebus reikalingas fizinis atvykimas į Lietuvą, bei skatins IT gamintojus kurti kitas pažangias e. atpažinties priemones, kurios būtų naudojamos apsikeisti duomenimis greitai, patogiai ir saugiai.

2021 m. sausio 1 d. įsigaliojus ir Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimams, nuo šiol steigiamos bendrovės kaupiamąją sąskaitą galima atidaryti bet kurioje kredito ar elektroninių paslaugų įstaigoje. Tai neabejotinai prisidės prie dar vieno greitesnio ir operatyvesnio būdo užsieniečiui steigti įmonę Lietuvoje, kuomet turint e. rezidento statusą atitinkami veiksmai galės būti atliekami elektroniniu (nuotoliniu) būdu ir fizinis apsilankymas, siekiant patvirtinti asmens tapatybę, Lietuvoje nebus būtinas.

Parengė „Glimstedt“ teisininkė Simona Butkutė

Užsisakykite svarbiausias naujienas