Dviguba pilietybė: ką svarbu žinoti Lietuvos Respublikos piliečiams

Dviguba pilietybė: ką svarbu žinoti Lietuvos Respublikos piliečiams

Lietuvoje, kaip ir daugumoje pasaulio valstybių, dviguba pilietybė leidžiama tik išimtiniais atvejais. 2024 m. gegužės 12 d. įvykęs referendumas jokių pakeitimų daugybinės pilietybės reguliavimui Lietuvoje neatnešė, todėl lieka galioti anksčiau nustatyta tvarka.

Advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkė Ksenija Veličkienė primena kokiomis aplinkybėmis Lietuvos pilietis gali turėti ir kitos šalies pilietybę.  Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės įstatymo 7 str. nustato, kad LR pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1) LR pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas;

2) yra asmuo, ištremtas iš okupuotos LR iki 1990 m. kovo 11 d.;

3) yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.;

4) yra šio straipsnio 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis;

5) sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę;

6) yra asmuo, įvaikintas LR piliečių (piliečio), iki jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs LR pilietybę pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalį;

7) yra asmuo – LR pilietis, jeigu jį, iki jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę;

8) LR pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis;

9) yra asmuo, kuris išsaugojo LR pilietybę arba kuriam LR pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei;

10) LR pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje;

11) yra asmuo, kuris gimdamas įgijo LR pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimdamas.

Įstatymas nustato, kad LR pilietį, kuris kartu yra ir kitos valstybės pilietis, Lietuvos valstybė laiko tik LR piliečiu. Kitos valstybės pilietybės turėjimas neatleidžia jo nuo LR Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų LR piliečio pareigų.

 

Anot „Glimstedt“ teisininkės Ksenijos Veličkienės, svarbu priminti, kad LR piliečiai, kurie įgijo kitos valstybės pilietybę, privalo apie tai informuoti LR Migracijos departamentą arba LR diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą. Pranešimą apie įgytą kitos valstybės pilietybę pilietis privalo pateikti per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos. Nepranešimas raštu apie įgytą kitos valstybės pilietybę užtraukia baudą nuo 300 iki 850 EUR baudą. Pabrėžtina, kad informuoti apie įgytą kitos valstybės pilietybę privalo visi LR piliečiai, nepaisant pilietybės įgijimo pagrindo ir to, ar jie apskritai turi teisę turėti dvigubą pilietybę ar ne.

Užsisakykite svarbiausias naujienas