Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ir Statistikos departamento duomenimis, 2024 m. daugiau kaip 1,3 mln. lietuvių (Lietuvos Respublikos piliečių ir lietuvių kilmės asmenų) gyveno už Lietuvos ribų. Nors dėl objektyvių priežasčių nėra viešai pasiekiamų duomenų, kiek lietuvių turi du ar daugiau pasų, Migracijos departamento duomenimis, 2023 m. daugiau kaip 10 tūkstančių lietuvių turėjo dvigubą pilietybę, kuri buvo iki galo įforminta ir įregistruota. Kadangi kitos valstybės nesuteikia Lietuvai informacijos apie LR piliečiams suteiktą kitos valstybės pilietybę, kai kitoje valstybėje leidžiama turėti daugybinę pilietybę, Lietuva apie Jūsų kitos valstybės pilietybę gali sužinoti tik kitais būdais. Pavyzdžiui, gyvenant užsienyje Jums gali prireikti atlikti notarinius veiksmus arba pakeisti Lietuvos piliečio pasą per LR ambasadą užsienyje. Tai reikštų, kad Jūs būtumėte priversti pateikti informaciją ir dokumentus, pagrindžiančius Jūsų teisėtą buvimą toje valstybėje, kurioje yra ambasada. Taip pat, atvykus į Lietuvą pagal bevizį režimą su kitos valstybės pasu, informacija apie Jūsų gautą kitos valstybės pilietybę gali paaiškėti tiek pasienio kontrolės punkte, tiek tvarkant dokumentus metrikacijos skyriuje, Migracijos departamente ar kitose valstybės įstaigose.
Kadangi pilietybė – tai ne tik formalus dalykas, bet ir ypatingas santykis tarp asmens ir valstybės, nevertėtų ieškoti būdų apeiti įstatymo reikalavimus ar bandyti „slapta“ ir neteisėtai išsaugoti dvigubą pilietybę. Pilietybės klausimas pirmiausia susijęs su Jūsų įsipareigojimais ir teisėmis. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas nustato, kad Lietuvos Respublikos pilietybė – tai asmens nuolatinis teisinis ryšys su Lietuvos Respublika, grindžiamas abipusėmis teisėmis ir pareigomis. Svarbu pabrėžti, kad Lietuvos valstybė asmenį, kuris kartu turi Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę, laiko tik Lietuvos Respublikos piliečiu. Kitos valstybės pilietybės turėjimas neatleidžia asmens nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų piliečio pareigų. Primename, kad, pagal bendrąją tvarką, Lietuvoje daugybinė pilietybė yra neleidžiama. Tačiau įstatymo nustatytais išimtiniais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jei atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
Asmuo, kuris įgyja kitos valstybės pilietybę, nepriklausomai nuo pagrindo ir aplinkybių, privalo per 2 mėnesius nuo pilietybės įgijimo dienos pranešti apie tai Lietuvos Migracijos departamentui tiek elektroniniu būdu, tiek asmeniškai atvykęs į Migracijos departamentą arba Lietuvos Respublikos konsulinį skyrių užsienyje, pateikdamas dokumentų originalus. Svarbu pabrėžti, kad, prieš teikdami pranešimą apie įgytą kitos valstybės pilietybę, turite išsamiai įvertinti savo asmeninę situaciją ir įsitikinti, ar turite teisę turėti dvigubą pilietybę. Jei atitinkate bent vieną iš reikalavimų dėl dvigubos pilietybės, turite ne tik užpildyti atitinkamą pranešimo formą, bet ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Jei įgijote kitos valstybės pilietybę, bet neatitinkate minėtų reikalavimų, Migracijos departamentas, išnagrinėjęs Jūsų dokumentus, panaikins Jūsų LR pilietybę, ir Jūs turėsite grąžinti anksčiau išduotą LR pasą. Įprastai pranešimai dėl įgytos kitos valstybės pilietybės išnagrinėjami per 6 mėnesius, ir priimamas sprendimas, kuriuo patvirtinama, kad asmuo turi teisę turėti dvigubą pilietybę, ir informacija apie turimą kitos valstybės pilietybę įrašoma į LR gyventojų registrą, arba, jei priimamas sprendimas, kad asmuo neatitinka LR pilietybės įstatymo reikalavimų dėl dvigubos pilietybės, jo LR pilietybė panaikinama.
Paminėtina, kad net ir tuo atveju, kai asmuo negali arba neturi pagrindo turėti dvigubą pilietybę, tačiau vis dėlto planuoja ir norėtų susieti savo gyvenimą su Lietuva, egzistuoja galimybė gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, kuris gali būti išduotas lietuvių kilmės asmenims. Taip pat leidimas nuolat gyventi gali būti išduotas ir lietuvių kilmės asmens šeimos nariams, atvykusiems su juo kartu į Lietuvą ir ketinantiems gyventi su juo. Svarbu paminėti, kad atvykusio į Lietuvą lietuvių kilmės asmens šeimos nariai prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi turi pateikti per 3 mėnesius nuo lietuvių kilmės asmens atvykimo į Lietuvą dienos, jei jie kartu su juo atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką. Kitu atveju šeimos nariai turėtų kreiptis tik dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, toks leidimas išduodamas 2–3 metams ir vėliau gali būti pratęstas bei pakeistas į leidimą laikinai arba nuolat gyventi Lietuvoje.
Svarbu pabrėžti, kad, net ir turint teisę turėti dvigubą pilietybę, šis faktas nėra savaime aiškus valstybei, todėl piliečiui tenka pareiga įrodyti, kad jis turi visus reikalingus dokumentus, patvirtinančius, jog atitinka įstatymo reikalavimus. Rekomenduojama prieš teikiant pranešimą Migracijos departamentui apie įgytą kitos valstybės pilietybę išsamiai išanalizuoti savo situaciją, paruošti visus reikiamus dokumentus ir įrodymus, o esant poreikiui – užsakyti papildomus dokumentus iš LR archyvų, metrikacijos skyriaus ir kitų įstaigų. Turint visus reikiamus dokumentus, galima kreiptis į Migracijos departamentą spręsti dvigubos pilietybės klausimą. Tačiau būtina nepamiršti dviejų mėnesių termino, per kurį privalote informuoti Lietuvą apie įgytą kitos valstybės pilietybę. Nepranešimas apie įgytą kitos valstybės pilietybę užtraukia baudą nuo 300 iki 850 EUR.
Lietuvos Respublikos piliečiams svarbu atkreipti dėmesį, kad, jei netekote Lietuvos Respublikos pilietybės, priklausomai nuo įgytos kitos valstybės pilietybės, galite prarasti teisę į žemės nuosavybę Lietuvoje, dalyvavimą viešuosiuose pilietiniuose ir politiniuose procesuose bei kitas teises, kurios priklauso tik LR piliečiams. Tad prieš priimant sprendimą dėl LR pilietybės atsisakymo arba teikiant pranešimą apie įgytą kitos valstybės pilietybę, labai svarbu atlikti išsamią analizę ir įvertinti poreikį bei galimybę turėti dvigubą pilietybę. Jūsų turima dviguba pilietybė gali būti naudinga ne tik Jums, bet ir Jūsų vaikams, turintiems teisę įgyti tiek Lietuvos, tiek kitos valstybės pilietybę, jei ji jiems buvo suteikta gimimo metu arba iki 18 metų.
Parengė advokatų kontoros „Glimstedt“ migracijos teisės ekspertė Kseniya Veličkienė.
