Darbo taryba – vienas iš 3 Lietuvos Respublikos darbo kodekse (DK) įtvirtintų darbuotojams atstovaujančių subjektų, atliekantis aiškiai apibrėžtas socialinės partnerystės funkcijas. Nepaisant to, kad darbo tarybos gali būti naudingos ir darbdaviams, didelė dalis darbdavių jų vis dar vengia.
Pareiga sudaryti darbo tarybą
2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusi DK redakcija įtvirtino pareigą darbdaviams, kurių vidutinis darbuotojų skaičius 20 ir daugiau, iki 2018 m. sausio 1 d. sudaryti darbo tarybos rinkimų komisiją, išskyrus atvejus, kai darbovietėje veikia darbdavio lygmens profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip 1/3 visų darbdavio darbuotojų.
Jei DK įsigaliojimo metu darbdavys dar nebuvo įsteigtas ar vidutinis darbuotojų skaičius buvo mažesnis, nei reikalaujama, šiam išaugus iki 20 darbdavys ne vėliau kaip per 2 savaites privalo inicijuoti darbo tarybos rinkimus ir sudaryti darbo tarybos rinkimų komisiją, išskyrus aukščiau aptartą išlygą.
DK įtvirtina imperatyvią pareigą darbdaviui inicijuoti darbo tarybos rinkimus, sudaryti rinkimų komisiją, tačiau dėl individualių priežasčių darbo tarybos rinkimai gali neįvykti. Jei darbo taryba nesudaryta dėl darbuotojų pasyvumo ar kitų, nuo darbdavio nepriklausančių priežasčių, darbdaviui, įgyvendinusiam prievolę inicijuoti darbo tarybos rinkimus, svarbu turėti dokumentus, įrodančius, kad jis savo įstatyminę pareigą įvykdė, nors darbo taryba ir nebuvo išrinkta. Po neįvykusių darbo tarybos rinkimų nauji rinkimai inicijuojami darbdavio arba darbuotojų inciatyva.
Darbo tarybų nauda darbuotojams
Pagrindinė darbo tarybos funkcija – atstovauti darbuotojų teisėms ir interesams dalyvaujant informavimo, konsultavimo ir kitose procedūrose, kuriomis darbuotojai ir jų atstovai įtraukiami į darbdavio sprendimų priėmimą.
Darbo taryba turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka ir apimtimi gauti savo funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją, taip pat turi teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus su prašymu išspręsti kolektyvinį darbo ginčą dėl teisės.
Darbo tarybai, kaip darbuotojams atstovaujančiam subjektui, suteikta dar viena svarbi teisė – teikti darbdaviui pasiūlymus dėl ekonominių, socialinių ir darbo klausimų, aktualių darbuotojams darbdavio sprendimų, darbo teisės normų įgyvendinimo. Tačiau pastebima, kad darbo tarybos šia teise naudojasi neaktyviai, nors tinkamas ir racionalus jos įgyvendinimas sudarytų sąlygas prisidėti prie pozityvių pokyčių bei darbo sąlygų gerinimo.
Darbo tarybų nauda darbdaviui
Svarbu atkreipti dėmesį, kad darbo tarybos suteikia naudą bei pridėtinę vertę ne tik darbuotojams, tačiau ir darbdaviui.
Darbo tarybų įsitraukimas į darbdavio sprendimų priėmimą padeda priimti labiau socialiai ir ekonomiškai pagrįstus ir darbuotojų interesus bei lūkesčius atitinkančius sprendimus, išvengti pasipriešinimo darbdavio priimamiems sprendimams, prisideda prie veiksmingesnio sprendimų įgyvendinimo, be to, darbo taryba gali prisidėti prie racionalaus bei savalaikio kilusių ginčų išsprendimo. Tačiau darbdaviai neretai pamiršta ar neįvertina, kad su darbo taryba išdiskutuoti ar net suderinti sprendimai gali turėti darbuotojams stipresnį poveikį bei tapti svaresniu teisiniu argumentu ginčo atveju.
Taigi darbo taryba neturėtų būti vertinama tik neigiamai ir kaip įrankis pasipriešinti darbdaviui.
Darbo tarybų vis dar vengiama
Valstybinė darbo inspekcija (VDI), kaip darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų kontrolę ir prevenciją atliekantis subjektas, analizuoja ir skelbia informaciją apie DK įgyvendinimą.
Pagal paskutinius VDI paskelbtus duomenis, nuo 2018 m. II pusmečio iki 2020 m. II pusmečio net 37 % darbdavių, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra didesnis nei 20, neturėjo jokio darbuotojų atstovo, t. y. nei profesinės sąjungos, nei darbo tarybos. Darbo tarybas aptariamu laikotarpiu turėjo apie 51 % darbdavių, o profesines sąjungas apie 11–12 %, tačiau į dalį jų neįeina daugiau kaip 1/3 visų darbdavio darbuotojų.
Taigi VDI skelbiama informacija atskleidžia, kad darbo tarybos steigiamos vis dar pasyviai.
Atsakomybė už darbo tarybos nesudarymą
Nors tam tikrais atvejais darbo taryba gali būti ir nesudaroma (nepakankamas kandidatų skaičius, darbuotojams atstovauja profesinė sąjunga ir pan.), šioms priežastims darbdavys negali daryti įtakos.
Nustačiusi, kad darbdavys nesudaro darbo tarybos rinkimų komisijos ar kitais būdais piktnaudžiauja savo teisėmis, siekdamas nesudaryti darbo tarybos, kai tokią pareigą numato DK, VDI gali taikyti sankcijas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 str. 2 d. numato, kad darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 240 iki 880 eurų.
Taigi darbo taryba – vis dar neįvertintas darbuotojams atstovaujantis subjektas, kurio sudarymas bei racionalaus dialogo su juo palaikymas gali padėti sukurti geresnes darbo sąlygas darbuotojams ir didesnę pridėtinę vertę darbdaviui.
Publikaciją parengė teisininkė Laura Tunkevičiūtė.
