COVID-19: ar draudimas atlygins karantino metu verslo patirtus nuostolius?

Visoje Lietuvos teritorijoje paskelbus karantiną, verslai nutrūksta arba patiria nuostolių. Ar draudimas juos atlygintų?

Neįvykusios, nutrūkusios kelionės draudimo sąlygos paprastai apima karantiną ir teritorijas, kur Lietuvos užsienio reikalų ministerija rekomenduoja nevykti, tačiau pagal kitas standartines draudimo taisykles draudikas neatlygina nuostolių, jei jų priežastis yra virusai, epidemijos arba valstybės paskelbtas karantinas.

Paskelbus ekstremalią padėtį ir karantiną, draudikas neatlygina nuostolių, nebent įmonė pasirinko papildomus draudimo išplėtimus, tokius kaip: „virusai, epidemijos“, „galimybės naudotis objektu apribojimo“ ar „valdžios institucijų nurodymų“ išplėtimą.

Dabar draudikai dar nedraudžia nuo galimų koronaviruso (COVID-19) nuostolių, todėl klientai naujose tarpusavio sutartyse plečia nenugalimos jėgos, sutarčių vykdymo stabdymo, baudų ar delspinigių netaikymo sąlygų aprašymus, kadangi susirgus ar į karantiną pakliuvus esminiams ar nepakeičiamiems darbuotojams sutarčių vykdymas sustotų.

Atkreiptinas dėmesys, kad visus su koronavirusu susijusius ministrų įsakymus galima ginčyti teisme, todėl draudikai ar kita sutarties šalis vėliau gali kelti klausimą, kodėl sutarties nevykdanti šalis neginčijo ministro įsakymo.

Pavyzdžiui, draudimas išvykti iš Lietuvos gali būti pripažintas neatitinkančiu Konstitucijos, kol Prezidentas ar Seimas nepaskelbė nepaprastosios padėties. Įmonės turėtų paklausti draudiko, kaip elgtis dėl konkretaus įvesto ribojimo – ginčyti jį teisme ar ne. Karantinas ar kitoks teritorijos blokavimas pagal draudimo sąlygas būtų „galimybės naudotis objektu apribojimas“ ar „valdžios institucijų nurodymas“, tačiau ministrųrekomendacijos nėra privalomo pobūdžio aktas, todėl draudikas turi informuoti, o draudėjas kilus neaiškumui paklausti, kaip elgtis rekomendacijų atžvilgiu, kad neprarasti sveikatos, gyvybės ar kitokio draudimo išmokos. Pavyzdžiui, Alytuje valdžios draudimas pramonės rajone esančioms įmonėms dirbti galiojo nuo spalio 20 d. iki spalio 21 d. 17 val., o po to ekstremalių situacijų komisija nutarė grįžti prie rekomendacijos nedirbti įmonėms, todėl draudikai turėjo nedelsiant pranešti, kaip elgtis apdraustoms įmonėms.

Jeigu turite turto ir verslo nutrūkimo draudimą su išplėtimais „virusai, epidemijos“, „galimybės naudotis objektu apribojimas“ ir „valdžios institucijų nurodymai“, tai jums priklausytų gauti patirtų finansinių nuostolių atlyginimą dėl koronaviruso, kol draudimui ar perdraudimui nesibaigė pinigai.

Esamoje situacijoje negalime būti tikri, kad patys draudikai nepaprašys valstybių pagalbos. Lietuvoje prekybos, pramonės ir amatų rūmai iki šiol išduodavo palyginti nedaug force majeure pažymų: 2017 m. – 47, 2018 m. – 91, 2019 m. – 11, tačiau pasaulinė koronaviruso pandemija gali sukelti ne tik verslo, bet ir draudikų mokumo problemas, todėl labai tikėtina, kad, siekdamas valdyti riziką, verslas pereis prie trumpalaikių sutarčių ne tik tarpusavyje, bet ir su draudikais, kad galėtų mokėti mėnesines įmokas ir turėti galimybę dažniau derėtis dėl draudimo sąlygų.

GLIMSTEDT komanda pasirengusi suteikti Jums reikalingą pagalbą. Jeigu reikalinga konsultacija dėl draudimo sutarties arba pagalba dėl nuostolių atlyginimo  – susisiekime.

Advokatas Mindaugas Jablonskis, GLIMSTEDT asocijuotasis partneris, el. paštas m.jablonskis@glimstedt.lt

Užsisakykite svarbiausias naujienas