2025 vasario 8–9 d. Baltijos šalys atsijungė nuo BRELL sutarties ir atsisakys pirminio galios rezervo paslaugos iš Rusijos elektros sistemų operatoriaus pagal Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos (BRELL žiedo) taisykles. Ilgą laiką BRELL žiedas buvo propaguojamas kaip savotiškas nepakeičiamas ir „universitetinių klinikų“ lygio „profesorių“ pilnas skubios pagalbos skyrius (SPS) Estijos, Latvijos ir Lietuvos elektros perdavimo sistemų operatoriams, be kurio jos pacientų LITGRID, AB, AS „Augstsprieguma tīkls“ ir „Elering“, AS, elektros perdavimo tinklai bet kada gali numirti negavę pirminio skubios elektros galios rezervo paslaugos.
Pati BRELL žiedo koncepcija Baltijos operatorius išlaikė priklausomus nuo Rusijos elektros sistemų operatoriaus, nes sovietinėje sistemoje nebuvo planuojama, kad LITGRID, AB, elektros sistema galėtų dirbti savarankiškai, izoliuotu režimu, nepriklausomai nuo Rusijos.
Su laiku pradėjo aiškėti, kad BRELL „skubi pagalba“ gali būti mirtinai pavojinga, todėl reikia pasiruošti savarankiškam elektros dažnio valdymui, kitaip anksčiau ar vėliau dėl techninių, politinių ar karinių tikslų Rusijos elektros sistemų operatorius gali nebesuteikti skubios pagalbos galios rezervo arba net inspiruoti sutrikimus elektros perdavimo tinkle ir taip pradėti „marinti“ elektros tinklų operatorius Baltijos šalyse.
2025 m. vasario 9 d. paaiškėjo, ar politikai ir vadybininkai įsiklausė į inžinierių, dispečerių patarimus ir prašymus, kad atjungimas nuo vis pavojingesnio BRELL organizmo būtų įvykdytas tinkamai ir tvariai, elektra nedings ir nepabrangs, elektros vartotojai gaus ilgalaikį elektros tiekimo saugumą, kurio tikimasi iš Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos per Lenkijos elektros energetikos sistemą su centrinės Europos elektros tinklais ir 24 Europos šalių tinklais. Nors kalbama ir rašoma apie Lietuvos energetikos sistemos sujungimą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu, bet Lietuvos įstatymų prasme Skandinavija (Švedija, Suomija, Norvegija) nelaikomi kontinentinės Europos elektros tinklais, nors geografiškai ir yra kontinentinėje Europoje. Per Baltijos ir Šiaurės jūras Skandinavija nėra sinchroniškai susijungusi su likusia kontinentine Europa, o veikia paraleliai, todėl Baltijos šalių operatoriai per jūrą techniškai negali gauti pirminio skubios elektros galios rezervo paslaugos. Gal kada nors bus sukurtos komerciškai atsiperkančios technologijos sinchronizuotis kabeliais per Baltijos jūrą.
Investicijos į elektros perdavimo sistemas atliekamos dotacijomis, subsidijomis, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, tačiau ne visuomet šių investicijų nusidėvėjimo normos yra įtraukiamos į perdavimo kainas tokia apimtimi, kad užtikrintų elektros perdavimo sistemos nusidėvėjimo atstatymą. Tokiu atveju po 2025 vasario 9 d. gali tekti sugrįžti prie diskusijos, ar elektros perdavimo kaina užtikrina investicijas ir nusidėvėjimo atstatymą, kad būtų užtikrintas perdavimo saugumas ir stabilumas.
ES Direktyvoje numatyta, jog reguliavimo institucijos (Lietuvoje – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba) turėtų užtikrinti, kad perdavimo tarifai būtų atspindintys išlaidas ir turėtų atsižvelgti į ilgalaikes tinklo išlaidas, todėl elektros kainos po atsijungimo gali ir padidėti. Dar 2021 m. VERT patvirtino LRAIC sąnaudų padidėjimo apskaitos modelį, todėl sinchronizacijos išlaidos turėtų būti įtrauktos į perdavimo kainą.
Norint išvengti elektros perdavimo kainos didėjimo, reikia užtikrinti Lietuvos ekonomikos augimą, didinti elektros suvartojimą kartu gerinant Lietuvos ūkio energijos sąnaudų ir BVP santykį, o kad žmonėms atsipirktų elektros kainos didėjimas, reikia gerinti gyvenimo kokybę, elektra apšviečiant gatves, kelius, šildant vaikams futbolo aikštes, stadionus, kitus sporto ir laisvalaikio objektus, gerinant sveikatos ir švietimo paslaugų kokybę ir kt.
Parengė advokatų kontoros „Glimstedt“ energetikos teisės ekspertas, advokatas advokatų kontoros Mindaugas Jablonskis.
