Autorių teisės — svarbi verslo intelektinės nuosavybės dalis

Autorių teisės — svarbi verslo intelektinės nuosavybės dalis

Užsitikrinant teises į internetinę svetainę, tekstus ar nuotraukas, reikia sudaryti sutartis su darbuotojais, paslaugų teikėjais, steigėjais ar akcininkais

Autorių teisės versle dažnai nepelnytai nuvertinamos, suvokiant jas tik kaip meno, literatūros, muzikos srityje taikomą intelektinę nuosavybę. Iš tiesų, autorių teisės yra viena aktualiausių ir dažniausių intelektinės nuosavybės rūšių kiekviename versle. Toliau aptarsime, kada verslas turėtų galvoti apie autorių teisių apsaugą ir ką daryti, kad ji galiotų.

Kas yra autorių teisių objektas?

Įstatymas autorių teisių objektą apibrėžia kaip originalų literatūros, mokslo ir meno kūrinį, kuris yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas. Įstatyme pateikiamas nebaigtinis (neišsamus) autorių teisių objektų sąrašas, kuriame, be kita ko, yra knygos, straipsniai, išreikšti bet kokia forma, įskaitant elektroninę, kompiuterių programos, audiovizualiniai kūriniai (pavyzdžiui, videoklipai), fotografijos kūriniai. Autorių teisių objektais gali būti ir kiti minėtame sąraše neapibrėžti kūriniai. Kūrinys yra saugomas autorių teisių, jeigu jis atitinka visas tris sąlygas:

  1. Kūrinys yra autoriaus kūrybinės veiklos rezultatas.

Dėl šios sąlygos ir dėl to, kad autorius, pagal įstatymo nuostatas, visada yra kūrinį sukūręs fizinis asmuo, pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančius įstatymus, dirbtinio intelekto (angl. Artificial Intelligence ar AI) sukurtas kūrinys greičiausiai nebūtų saugomas autorių teisių.

  1. Kūrinys yra originalus.

Teisės aktai neapibrėžia originalumo sąvokos ar kriterijų, todėl bendros ir aiškios taisyklės, kada kūrinys laikomas originaliu, nėra. Teisės doktrinoje išskiriamas subjektyvus originalumas (kai yra tam tikras autoriaus asmenybės atspindys kūrinyje) bei objektyvus originalumas (kuriam nustatyti pakanka, kad kūrinys būtų savarankiškos autoriaus kūrybinės veiklos rezultatas). Taip pat originalumo laipsnis gali skirtis priklausomai nuo kūrinio pobūdžio. Kūrinio originalumas kaskart turi būti vertinamas, atsižvelgiant į kūrinio pobūdį bei kitas faktines aplinkybes.

  1. Kūrinys yra išreikštas objektyvia forma.

Dėl šios sąlygos idėjos, principai, koncepcijos negali būti saugomos autorių teisių.

Kokius autorių teisių objektus naudoja kiekvienas verslas?

Tam tikrose srityse veikiantiems verslams, pavyzdžiui, programinės įrangos vystytojams, autorių teisių klausimai aktualesni, nes jų kuriami produktai (programinė įranga) yra autorių teisių objektai. Tačiau svarbu, kad bene kiekviena įmonė ar verslininkas savo veikloje kuria, naudoja objektus, kurie gali būti saugomi autorių teisių, pavyzdžiui:

  1. Interneto svetainė, jos išdėstymas, dizainas.

Jeigu interneto svetainė yra sukurta svetainių kūrimo platformos ar turinio valdymo sistemos (pavyzdžiui, WordPress) pateikiamo šablono (angl. Theme) pagrindu, šablonas yra saugomas autorių teisių, kurios šiuo atveju priklauso platformai ar turinio valdymo sistemai, tačiau sukurtos svetainės visuma ar atskiri jos elementai gali būti taip pat saugomi autorių teisių ir priklausyti interneto svetainės kūrėjui. Jeigu yra kuriamas individualus svetainės dizainas ir pagal jį programuojama svetainė, autorių teisės į dizainą priklausys dizaineriui, o į svetainės programinį kodą – programuotojui.

  1. Nuotraukos, vaizdo įrašai, naudojami įmonės veikloje, interneto svetainėse, produktų kataloguose, socialinėje žiniasklaidoje ir kt.

Jeigu nuotraukos imamos iš specialių bazių (angl. stock images), autorių teisės į jas priklausys nuotraukos autoriui arba minėtai bazei. Tuo tarpu jeigu fotografuojama ar filmuojama individualiai, fotografas ar operatorius turės autorių teises į jas.

  1. Įvairūs veikloje naudojami tekstai, pavyzdžiui, produkto ar paslaugos aprašymas, tinklaraščio įrašai, net ir tokie funkciniai tekstai kaip interneto svetainės privatumo politika, taisyklės ar sutartys.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra patvirtinęs, kad teisiniai BDAR atitikties dokumentai gali būti saugomi autorių teisių. Teismas pasisakė, kad tokie dokumentai savo turiniu ir paskirtimi iš tikrųjų yra funkciniai kūriniai, kuriems taikomas žemesnis originalumo laipsnis, reiškiantis, kad atitinkamo kūrinio teisinei apsaugai nustatyti nereikia ypatingo jo kūrybingumo, savitumo ar individualumo ir, vertinant jų originalumą, neturi būti taikomas pernelyg aukštas originalumo laipsnio standartas.

  1. Logotipas, prekių ženklas, prekės dizainas ar apipavidalinimas.

Svarbu atskirti, kad nors šie objektai gali būti registruojami ir saugomi kaip prekių ženklai ar dizainas, jeigu atitinka minėtus kūriniui keliamus reikalavimus, visų pirma ir nepriklausomai nuo to, ar bus įregistruoti kaip prekių ženklas ar dizainas, jie yra autorių teisių objektai.

  1. Programinė įranga.

Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, programinė įranga yra pirmiausia saugoma autorių teisių, tuo tarpu patentuojama ji gali būti tik tam tikrais išimtiniais atvejais.

  1. Strategijos, analizės dokumentai, rinkodaros, konsultacinių ir kitų paslaugų rezultatai ir iš esmės visa kita, kas atitinka visas tris minėtas sąlygas: yra originalus kūrybinės veiklos rezultatas, išreikštas objektyvia forma.

Ką verslas turi daryti?

Į autorių teises verslas turėtų žiūrėti iš dviejų pusių:

  1. Pirma, verslo subjektas turi užsitikrinti, kad autorių teisės į tokius objektus, kaip interneto svetainė, logotipas ar kitas prekių ženklas, nuotraukos ar vaizdo įrašai, tekstai, rinkodaros, konsultacinių ir kitų paslaugų rezultatai ir pan., priklausytų jam arba kad jis turėtų pakankamas ir aiškiai apibrėžtas teises tokius objektus naudoti. Tik tuo atveju, jeigu įmonei priklausys autorių teisės į tokius objektus arba ji turės teises juos naudoti, įmonė galės ne tik teisėtai disponuoti tokiais objektais, bet ir ginti savo teises kitų asmenų atžvilgiu (pavyzdžiui, reikalauti nutraukti neteisėtus veiksmus, jeigu konkurentas naudos jo svetainėje pateiktas nuotraukas ar produktų aprašymus, arba užsitikrinti, kad logotipą sukūręs dizaineris tokio paties logotipo nepasiūlys kitam).

Siekdamas šio tikslo, verslo subjektas turėtų:

  • sudaryti tinkamas darbo sutartis su savo darbuotojais, be kita ko, aiškiai aptarti autorių teisių ir kitų intelektinės nuosavybės teisių perėjimą darbdaviui, taip pat susitarti dėl konfidencialumo ar sudaryti atskirus konfidencialumo susitarimus su darbuotojais;
  • sudaryti tinkamas sutartis su paslaugų teikėjais, rangovais, partneriais ir tais atvejais, kai paslaugos ar bendradarbiavimas yra susijęs su kūrybinės veiklos rezultatais, sutartyse susitarti dėl autorių teisių ir kitų intelektinės nuosavybės teisių perleidimo ar teisių naudotis jomis (licencijos) suteikimo, sudaryti konfidencialumo susitarimus (angl. NDA);
  • sudaryti reikiamas sutartis su įmonės steigėjais ar akcininkais (ypač aktualu startuoliams ir kitam jaunam verslui), kurie nėra įmonės darbuotojai, tačiau jų kūrybinė veikla yra skirta įmonei, nors dažniausiai už tai ir negaunamas tiesioginis atlygis (pavyzdžiui, steigėjas programuoja kompiuterinę programą, kuri turi būti bendros įmonės produktas).
  1. Iš kitos pusės, verslas turi veikti taip, kad nebūtų pažeistos kitiems asmenims priklausančios autorių teisės, pavyzdžiui:
  • savo svetainėje ar produktų kataloge pateikti tik tas nuotraukas ar aprašymus, kuriuos sukūrė jo darbuotojai ar samdyti asmenys arba kuriuos jis teisėtai gavo iš produkto gamintojo ar iš specialios nuotraukų bazės;
  • pirkti mokamos programinės įrangos licencijas ar naudoti atvirojo kodo ar kitas nemokamas programas, nepažeisdamas licencijų sąlygų;
  • kurdamas savo produktus, paslaugas ir visa tai, kas juos pristato, būti originalus;
  • individualiai rengti savo veiklos dokumentus, įskaitant ir interneto svetainės privatumo politiką bei taisykles, sutartį, jų nekopijuoti iš kitų šaltinių.

Ką dar svarbu žinoti apie autorių teises?

Autorių teisės nėra registruojamos, jos atsiranda ir kūrinys yra saugomas automatiškai nuo pat kūrinio, atitinkančio minėtas tris sąlygas, atsiradimo momento.

Autorių teisės yra turtinės ir neturtinės. Turtinės teisės apima iš esmės visa tai, kas susiję su kūrinio panaudojimu bei komercializavimu, pavyzdžiui, teisę atgaminti, platinti, viešai rodyti kūrinį ir pan. Būtent šios turtinės teisės gali būti perleidžiamos (visos kartu ar jų dalis) ar suteikiamos naudoti licencijos pagrindu. Neturtinės autorių teisės yra autorystės teisė, teisė į autoriaus vardą ir teisė į kūrinio neliečiamybę. Neturtinės teisės visada priklauso autoriui, fiziniam asmeniui, ir yra neperleidžiamos. Lietuvoje turtinės autorių teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po jo mirties, o neturtinės – neterminuotai.

Autorių teisės yra pati plačiausiai ir universaliausiai taikoma intelektinės nuosavybės rūšis. Šiuo metu 181 valstybė yra prisijungusi prie Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos, kuri nustato kertinius autorių teisių apsaugos principus. Todėl, kitaip nei prekių ženklų, dizaino ar patentų atveju, kai registruojama intelektinė nuosavybė saugoma tik toje teritorijoje, kur ji yra registruota, bendrąja prasme autorių teisių apsauga galioja be teritorinių ribų. Nepaisant to, atskirose valstybėse egzistuoja autorių teisių apsaugos skirtumų, į kuriuos būtina atsižvelgti. Siekdami palengvinti šį uždavinį verslui, „Glimstedt“ teisininkai prisidėjo prie viešai ir nemokamai pasiekiamo elektroninio leidinio International Comparative Legal Guide – Copyright 2023, kuriame galima rasti informaciją apie autorių teisių apsaugą įvairiose valstybėse ir ją palyginti.

Publikaciją parengė Giedrė Rimkūnaitė-Manke, advokatų kontoros „Glimstedt“ advokatė, ekspertė, intelektinės nuosavybės, technologijų, žiniasklaidos ir komunikacijų, duomenų apsaugos praktikos vadovė, projekto „Glimstedt dokas“ iniciatorė 

Užsisakykite svarbiausias naujienas

Glimstedt dokas

Verslo poreikiams pritaikyti, patyrusių advokatų parengti, aukštos kokybės dokumentai greitai ir už prieinamą kainą. Be įsipareigojimų ar registracijų.

Glimstedt dokas