Lietuva siekia žaliųjų tikslų ne tik atsinaujinančios energetikos projektuose, bet ir aktyviai transformuoja viešojo transporto sektorių. Griežtėjantys reikalavimai autobusų pirkimui Lietuvoje yra svarbus žingsnis siekiant tvaraus viešojo transporto sektoriaus.
Perkančiosios organizacijos privalo būti budrios ir laiku prisitaikyti prie pokyčių, kad išvengtų galimų sankcijų ir prisidėtų prie švaresnės aplinkos kūrimo.
Alternatyviųjų degalų įstatymas numato ambicingus autobusų parko atnaujinimo tikslus: nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. ne mažiau kaip 60 % įsigyjamų M2 kategorijos autobusų ir 80 % M3 kategorijos autobusų privalo būti netaršūs. Be to, pusė M3 kategorijos autobusų turi būti visiškai netaršūs.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d. įsigalios dar griežtesni reikalavimai: visi naujai įsigyjami M2 ir M3 kategorijos autobusai turės būti 100 % netaršūs.
Šios priemonės rodo Lietuvos ryžtą mažinti transporto sektoriaus taršą ir skatinti perėjimą prie tvaresnių mobilumo sprendimų.
Netaršios transporto priemonės apibrėžimas keičiasi. Iki 2025 m. gruodžio 31 d. netaršia M2 kategorijos transporto priemone laikoma tokia priemonė, kurios CO2 emisija neturi viršyti 50 g/km, o realiomis sąlygomis išmetamų teršalų kiekis negali viršyti 80 % ribinės vertės (Euro 5/6). M3 kategorijos autobusai turi naudoti alternatyviuosius degalus (išskyrus skystuosius biodegalus ir degalų mišinius).
Visai netarši transporto priemonė – transporto priemonė be vidaus degimo variklio arba su vidaus degimo varikliu, naudojančiu alternatyviuosius degalus ir išmetančiu CO2 mažiau kaip 1 g/km arba mažiau kaip 1 g/kWh.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. M2 kategorijos transporto priemonės CO2 emisija turės būti lygi 0 g/km. M3 kategorijos autobusai turės naudoti alternatyviuosius degalus (išskyrus skystuosius biodegalus).
Autobusų parkų valdytojams svarbu žinoti, kad netaršių autobusų procentinė dalis skaičiuojama nuo visų viešųjų pirkimų būdu per kalendorinius metus įsigyjamų autobusų skaičiaus, įskaitant ir tuos, kurie skirti paslaugoms teikti. Reikalavimai vertinami kiekvienais kalendoriniais metais, o atskaitos tašku laikoma viešojo pirkimo sutarties pasirašymo data.
Nors šiuo metu Lietuvoje nėra aiškiai apibrėžtų sankcijų už Alternatyviųjų degalų įstatymo reikalavimų nesilaikymą, tačiau viešojo sektoriaus subjektai gali tikėtis administracinių baudų, atsakomybės pagal Administracinių nusižengimų kodeksą bei Viešųjų pirkimų įstatymą. Europos Sąjungos institucijos gali taikyti finansines sankcijas Lietuvai, kurios netiesiogiai gali paveikti ir viešojo sektoriaus subjektus.
Parengė advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnysis teisininkas Kasparas Biliūnas.
