Asociacija „Baltic Institute of Corporate Governance“ paskelbė Valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių valdymo gaires Baltijos šalims (Baltic Guidance on the Governance of Government-owned Enterprises)

Valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės sudaro reikšmingą ekonomikos dalį ir atlieka svarbų ekonominį bei socialinį vaidmenį. Šios įmonės dažniausiai veikia tokiose didelės ekonominės ir socialinės svarbos ūkio šakose kaip komunalinis ūkis, energetika, transportas, todėl neefektyvus jų valdymas brangiai kainuoja visuomenei.

Problemos, susijusios su valstybės ir savivaldybių įmonių valdymu, yra iš esmės tos pačios visame pasaulyje: aiškių strateginių tikslų nebuvimas, sudėtingos sprendimų priėmimo ir atskaitomybės struktūros, nepakankamas valstybės nuosavybės atskyrimas nuo jos vykdomų reguliavimo funkcijų bei ekonominės politikos, skaidrumo trūkumas, nuosavybės politikos nebuvimas arba pasyvus jos taikymas, perdėtas politizavimas, kompetencijos stoka, silpnos įmonių valdybos, biurokratizmas, sprendžiant kasdienio valdymo klausimus.

Paskelbdama šį dokumentą, BICG siekia pateikti valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms įrankius, padedančius efektyviai spręsti minėtas problemas ir tobulinti profesionalų valdymą, strateginį ir operatyvinį vadovavimą, gerinti finansinius ir socialinius rezultatus bei įgyvendinti valstybės strateginius tikslus.

„Geresnis valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių valdymas turės teigiamos įtakos valstybės biudžetui, visuomenės požiūriui į valdžios institucijas, infrastruktūros bei paslaugų kokybei ir padidins Baltijos jūros regiono patrauklumą užsienio investuotojams, – sako BICG vykdomojo komiteto pirmininkė Arminta Saladžienė. – Gairių paskelbimas – tai pirmas žingsnis. Dabar kviečiame mūsų valstybes perimti iniciatyvą ir apsvarstyti dokumente išdėstytus klausimus, išnagrinėti ir įvertinti jame pateiktas rekomendacijas bei parengti ir įgyvendinti veiksmų planus“.

Global Corporate Governance Forum vadovas Philip Armstrong įsitikinęs, kad ši iniciatyva duos gerus vaisius. Stipraus valstybės įmonių valdymo praktika Baltijos jūros regiono šalyse vaidina ypatingai svarbų vaidmenį realizuojant aktyvios visuomenės sukūrimo tikslus,  kuriant darbo vietas, skatinant investicijas, stabdant korupciją, siekiant šalies gerovės ir ginant žmogaus laisves. Gairės veda tiesiai šia kryptimi.

Gairės parengtos BICG glaudžiai bendradarbiaujant su visa eile ekspertų, valstybės pareigūnų, valstybės ir savivaldybių įmonių valdybų nariais bei vadovais, taip pat su kitais įmonių savininkais Baltijos jūros regiono šalyse. Šis dokumentas glaudžiai susijęs su OECD Valstybės valdomų įmonių valdymo gairėmis, kurios yra pasaulio mastu pripažintas geros praktikos standartas, tačiau BICG Gairės parengtos atsižvelgiant į regiono specifiką. Gairės išsamiai nurodo, kokiu būdu pritaikyti tarptautinę gerą praktiką sprendžiant konkrečius klausimus, kylančius Baltijos jūros regione.  

Išsamesnės informacijos teiraukitės:

Kristian Kaas Mortensen, prezidentas
Baltic Institute of Corporate Governance
[email protected]
+370 611 133 44

Informacija redaktoriams:

Baltic Institute of Corporate Governance (BICG)  – tai ne pelno siekianti organizacija, kuri pristato įmonių valdymo klausimus Baltijos jūros regione. BICG moko ir sertifikuoja  profesionalius valdybų narius Baltijos šalyse, teikia rekomendacijas įmonių valdymo klausimais viešojo ir privataus sektoriaus bei valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms  Baltijos šalyse ir siekia gerinti geros įmonių valdymo praktikos bei tokio valdymo principų laikymosi svarbos suvokimą.

Naujausia BICG iniciatyva skirta tobulinti valstybės ir savivaldybių  valdomų įmonių valdymą.

Svarbiausi Valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių valdymo gairių Baltijos šalims teiginiai:

Valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės atlieka svarbų vaidmenį ekonominiame, politiniame ir socialiniame gyvenime. Jos yra per daug svarbios, kad būtų galima toleruoti jų neefektyvumą, savanaudiškus tikslus ar jų pavertimą politinių žaidimų aikštele.
Geresnis valstybės ir savivaldybių  valdomų įmonių valdymas turės teigiamos įtakos valstybės biudžetui, visuomenės požiūriui į valdžios institucijas bei infrastruktūros bei paslaugų kokybei.
Norint įgyvendinti tinkamą valstybės ir savivaldybių įmonių valdymą, reikia depolitizuoti sprendimų priėmimo procesus, atskirti valstybės, kaip įmonės savininko, vykdomą įmonės kontrolę nuo valstybės ekonominės politikos bei reguliavimo funkcijų.
Valstybė turi vadovautis rašytine viešosios nuosavybės politika. Joje turi būti apibrėžta: viešosios nuosavybės tikslai; kokios institucijos atstovauja valstybės interesams; ko tikimasi iš viešosios nuosavybės; metodai, kuriais vadovaujantis siekiama šių tikslų.
Profesionali stebėtojų taryba yra būtina valdant valstybės ir savivaldybių įmones ir reikalaujant jos vadovų atsakomybės. Stebėtojų tarybos nariais turi būti profesionalūs ir kompetentingi specialistai, o ne dėl politinių įsitikinimų paskirti asmenys.
Komercinėms įmonėms turi vadovauti profesionalūs vadovai. Jiems reikalingas veiklos autonomiškumas. Tačiau tuo pačiu, vadovai turi visiškai atsakyti už savo veiksmus.
Tiek valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės, tiek už jų priežiūrą atsakingos viešojo sektoriaus įstaigos, turi atsiskaityti visuomenei, atskleisdamos daugiau informacijos ir užtikrindamos skaidrumą.

Apie Richard Frederick

Valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių valdymo gairių Baltijos šalims konsultantas ir autorius  yra tarptautinis ekspertas įmonių valdymo klausimais Richard Frederick. Jis teikia konsultacijas įmonių valdymo ir skaidrumo klausimais Pasaulio banko, Tarptautinės finansų korporacijos (IFC), Jungtinių Tautų prekybos ir ekonominės plėtros konferencijos (UNCTAD), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) užsakymais. Jis – vienas iš pagrindinių OECD Įmonių valdymo principų autorių. Jis taip pat dalyvavo rengiant OECD Rekomendacijas daugiašalėms įmonėms, JT Geros praktikos rekomendacijas dėl įmonių valdymo informacijos atskleidimo bei kitus nacionalinius ir tarptautinius dokumentus įmonių valdymo klausimais. Paskutiniu metu analizavo valstybės įmonių valdymo klausimus, dalyvavo rengiant įmonių valdymo dokumentus besivystančiose rinkos ekonomikos šalyse. P. Frederick konsultavo Treuhandanstalt agentūrą, vykdant valstybinių įmonių privatizavimą buvusioje Rytų Vokietijoje. Dirbdamas KPMG, teikė konsultacijas užmokesčio valdybos nariams ir vadovams klausimais. Anksčiau dirbo OECD pagrindiniu administratoriumi  bei Tarptautinės buhalterių asociacijos operacijų direktoriumi. P Frederick baigė Jeilo (Yale) universitetą, turi INSEAD (Verslo administravimo Europos institutas) verslo administravimo magistro laipsnį.

Užsisakykite svarbiausias naujienas