Autobusų pirkimų Lietuvoje pokyčiai: griežtėjantys reikalavi…
Lietuva siekia žaliųjų tikslų ne tik atsinaujinančios energetikos projektuose, bet ir aktyviai transformuoja viešojo transporto sektorių. Griežtėjanty…
Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino svarbius Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimus. Jei šie pakeitimai įsigalios, jie turės reikšmingą poveikį tobulinant asmens duomenų apsaugos teisinę sistemą, suteikiant darbdaviams galimybę tvarkyti kandidatų bei darbuotojų asmens duomenis, susijusius su apkaltinamaisiais nuosprendžiais ir nusikalstamomis veikomis.
Pakeitimai taip pat numato, kad tiek Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, tiek Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba turės viešinti priimamus sprendimus. Be to, būtų apsunkintas duomenų subjekto kreipimasis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją dėl vaizdo stebėjimo.
Verta paminėti, kad iki šiol tvarkyti asmens duomenis, susijusius su asmens teistumu, buvo galima tik tuo atveju, jei tokia galimybė buvo numatyta įstatyme. Todėl esamas reguliavimas apsunkindavo darbdavių, veikiančių srityse, kur tam tikros pareigos gali reikalauti konkrečios rizikos prisiėmimo, pavyzdžiui, pinigų plovimo prevencijos sektoriuose, galimybę tinkamai įsivertinti, ar kandidatas, pretenduojantis į didesnės rizikos pareigas, yra tinkamas numatytoms funkcijoms vykdyti.
Pagal patvirtintus Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimus, darbdaviai turės galimybę tvarkyti kandidatų bei darbuotojų asmens duomenis, susijusius su apkaltinamaisiais nuosprendžiais ir nusikalstamomis veikomis, esant šioms sąlygoms:
Sprendimus turės skelbti viešai
Kiti svarbūs numatomi pokyčiai susiję su Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos bei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba – šios institucijos bus įpareigotos savo sprendimus skelbti viešai. Iki šiol tokio reikalavimo nebuvo, tad toks pokytis atneštų didesnį teisinį aiškumą bei didintų visuomenės informuotumą apie asmens duomenų apsaugos reguliavimą: asmens duomenų apsaugos priemones, subjektų, valdytojų ir tvarkytojų teises bei pareigas ir bendrą instituto, susijusio su asmens duomenų apsauga, suvokimą.
Viešai skelbiami sprendimai padėtų užtikrinti didesnį priežiūros institucijų darbo skaidrumą ir atskaitomybę. Tai leistų visuomenei ir suinteresuotoms šalims lengviau sekti ir suprasti, kokiais principais remiantis priimami sprendimai dėl asmens duomenų apsaugos pažeidimų.
Pagal numatomus pakeitimus, priimami sprendimai turės būti viešai skelbiami ne vėliau kaip per 5 dienas nuo jų priėmimo priežiūros institucijų interneto svetainėse ir laikomi 10 metų nuo jų paskelbimo dienos. Šis reikalavimas užtikrins, kad informacija būtų lengvai prieinama ir aktuali ilgesnį laikotarpį, leis tiek teisininkams, tiek kitiems suinteresuotiems asmenims susipažinti su priežiūros institucijų veikla ir priimamais sprendimais.
Efektyvesnė skundų nagrinėjimo tvarka
Dar vienas svarbus pokytis – tai galimybių sudarymas Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai optimizuoti skundų nagrinėjimo tvarką, pritaikant efektyviausius ir tinkamiausius skundų nagrinėjimo būdus ir priemones. Numatyta, kad tais atvejais, jeigu priežiūros institucija nagrinėja 2 ar daugiau skundų dėl tapačių pažeidimų ir dėl to paties skundžiamo asmens, tokie skundai gali būti sujungti ir nagrinėjami kaip vienas skundas. Taip būtų paspartintas skundų nagrinėjimo procesas ir užtikrinta operatyvesnė reakcija į pažeidimus. Efektyvesnė skundų nagrinėjimo tvarka galėtų padidinti ir inspekcijos veiklos efektyvumą, leistų skirti daugiau dėmesio sudėtingesniems ir didesnės apimties atvejams.
Galiausiai, pasunkinta duomenų subjekto skundo pateikimo tvarka, kai skundžiamas dalykas susijęs su vykdomu vaizdo stebėjimu. Duomenų subjektas, prieš teikdamas skundą priežiūros institucijai, pirmiausia privalės kreiptis į duomenų valdytoją (t. y. į vaizdo stebėjimą vykdantį asmenį) ir teisę pateikti skundą priežiūros institucijai turės tik tais atvejais, kai duomenų valdytojas nepateikia informacijos apie vykdomą vaizdo stebėjimą per vieną mėnesį arba pateikta informacija netenkina duomenų subjekto; arba pareiškėjas neturi galimybės kreiptis į patį duomenų valdytoją. Įpareigojimas pirmiausia kreiptis į duomenų valdytoją turėtų skatinti tiesioginį ir operatyvų problemų sprendimą tarp duomenų subjekto ir duomenų valdytojo –sutrumpinti skundų nagrinėjimo laiką ir užtikrinti greitesnį atsakymą duomenų subjektui.
Tekstą parengė advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkė Gabrielė Šapkauskaitė