Ar visais atvejais bus atlygintas šalių susitarimu nustatytas netesybų (delspinigių) dydis?

Ar visais atvejais bus atlygintas šalių susitarimu nustatytas netesybų (delspinigių) dydis?

Sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų (teisių ir pareigų), jų vykdymo tvarkos ir kt. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (LR CK) 6.156 straipsnis).

Ne paslaptis, kad sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju netesybos (bauda, delspinigiai) yra vienas iš pagrindinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų, kuriuo siekiama:

  • sumažinti nukentėjusiosios šalies įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti patirtus nuostolius;
  • sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės taikymo apimties;
  • skatinti netinkamai prievolę vykdančią šalį laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus.

Kitaip tariant, netesybų tikslas – kompensuoti nukentėjusiosios šalies galimus praradimus neįvykdžius įsipareigojimų ar juos įvykdžius netinkamai. Paprastai netesybos gali būti išreikštos fiksuota suma (bauda) arba procentine išraiška (delspinigiais). Tačiau, kaip bebūtų, nustatant netesybų dydį reikia nepamiršti to, kad jos turi būti protingos ir negali būti nepagrįstai didelės.

Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, teigtina, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti šaliai nuostolius, taigi netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita[1].

Nors šalys netesybų dydį nustato tarpusavio susitarimu, tačiau netesybos neturi būti pernelyg didelės, nes sutarties dalyviai tarpusavio santykius privalo grįsti protingumu, sąžiningumu ir teisingumu, o, šaliai prašant priteisti netesybas, teismui pavesta kontroliuoti šalių elgesį ir tikrinti netesybų dydį, kad viena šalis nepagrįstai nepraturtėtų kitos šalies sąskaita[2].

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuos kriterijus dar kartą patvirtino 2021 m. spalio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021. Šioje civilinėje byloje praėjus vieneriems metams nuo pirkimo–pardavimo sutarties (Pagrindinė sutartis) netinkamo vykdymo sutarties šalys pasirašė susitarimą (Susitarimas), kuriuo netinkamai Pagrindinę sutartį vykdžiusi šalis sutiko su apskaičiuota netesybų (delspinigių) suma, kuri siekė beveik 70 000,00 Eur, ir įsipareigojo ją sumokėti dalimis Susitarime nustatyta tvarka, tačiau savo įsipareigojimų pagal Susitarimą laiku neįvykdė, todėl Susitarimas buvo nutrauktas, o nukentėjusioji šalis teismo prašė priteisti Susitarimu nustatytą fiksuotą delspinigių sumą.

Trijų teisėjų kolegija, nustačiusi aplinkybes, kad:

  • Susitarimo nevykdanti šalis yra visiškai įvykdžiusi prievolę pagal Pagrindinę sutartį (nors ir pavėluotai);
  • Susitarimo nevykdanti šalis yra iš dalies įvykdžiusi ir prievolę pagal Susitarimą (yra sumokėjusi beveik 6 000,00 Eur sumą);
  • Susitarimu nustatytų netesybų (delspinigių) suma yra lygi beveik 44,00 proc. Pagrindinės sutarties vertės;
  • Susitarimu nustatytų netesybų (delspinigių) suma nėra skirta nukentėjusiosios šalies patirtiems nuostoliams kompensuoti, o kvalifikuotina kaip baudinio pobūdžio, be kita ko, leidžianti lupikiškai pasipelnyti iš Pagrindinės sutarties pažeidimo,

vienareikšmiškai ir pagrįstai nusprendė, kad netesybos turi būti nukreiptos į minimalių nuostolių atlyginimą ir negali būti nukentėjusiosios šalies pasipelnymo šaltinis, taip pat negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors Susitarimu šalys patvirtino konkrečią netesybų (delspinigių) sumą ir sumažino nukentėjusiosios šalies įrodinėjimo naštą reikalaujant ją atlyginti, tuo atveju, kai pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas, nukentėjusioji šalis turi pareigą pagrįsti sutartų netesybų dydį įrodinėdama nuostolius dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo pagal Pagrindinę sutartį, t. y. turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius tam, kad pagrįstų protingą netesybų (delspinigių) dydį.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gindamas viešąjį interesą dėl netesybų (delspinigių) dydžio, atsižvelgdamas į tai, kad nuketėjusioji šalis nepagrindė, kad prievolės įvykdymo termino praleidimas padarė jai realios žalos, konstatavo, kad žemesnių instancijų teismai pagrįstai nusprendė, jog, įvertinus nustatytas aplinkybes, protinga netesybų už Pagrindinės sutarties įvykdymo termino pažeidimą suma neturi viršyti Pagrindinėje sutartyje įtvirtintų netesybų (baudos) už visišką prievolės neįvykdymą ir Pagrindinės sutarties nutraukimą dydžio, t. y. beveik 12 000,00 Eur, todėl tinkamai taikė netesybas reglamentuojančias LR CK normas.

Apibendrinant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl netesybų (delspinigių) mažinimo, darytina išvada, kad nors teismai ir yra saistomi sutarties šalių sudarytų susitarimų, kuriais sutarties šalys pripažįsta konkrečią fiksuotą netesybų (delspinigių) sumą, jie turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar šalių susitarimais nustatomos netesybos (delspinigiai) nėra neprotingai didelės, dėl ko galėtų būti mažinamos tiek esant sutarties nevykdančios šalies prašymui, tiek jo nesant.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl netesybų mažinimo ne tik įgyvendina tinkamą sutarčių laisvės principo taikymą, bet ir siunčia aiškią žinią, kad Lietuvos Respublikos įstatymais suteiktomis teisėmis reikia naudotis protingai bei atidžiai, nes netinkamai pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas gali ne tik pažeisti kitos byloje dalyvaujančios šalies teises bei interesus, bet ir išspręsti bylą sutarties nevykdančios šalies naudai.

Parengė  „Glimstedt“ teisininkas Lukas Seržantas

[1] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013.

[2] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012.

[1] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013.

[2] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012.

Užsisakykite svarbiausias naujienas

Glimstedt dokas

Verslo poreikiams pritaikyti, patyrusių advokatų parengti, aukštos kokybės dokumentai greitai ir už prieinamą kainą. Be įsipareigojimų ar registracijų. Glimstedt dokas