Ar tikrai ginčo atveju visada verta teismo prašyti stabdyti viešojo pirkimo procedūras?

Ar tikrai ginčo atveju visada verta teismo prašyti stabdyti viešojo pirkimo procedūras?

Aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktika[1] „signalizuoja“, jog ginčydami viešojo pirkimo metu priimtus sprendimus papildomai galimybę prašyti stabdyti viešojo pirkimo procedūras tiekėjai turėtų vertinti atsakingiau.

Ginčydamas, jo nuomone, neteisėtas viešojo pirkimo sąlygas ar viešojo pirkimo metu perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus, tiekėjas gali prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (LAP).

Tiekėjas gali prašyti teismo sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, uždrausti perkančiajai organizacijai sudaryti viešojo pirkimo sutartį ar sustabdyti tokios sutarties vykdymą.

Inicijuojant viešųjų pirkimų ginčą, tiekėjų prašymas taikyti LAP yra ne išimtis, bet bendroji taisyklė.

Be to, paprastai tiekėjų prašymai sustabdyti viešojo pirkimo procedūras yra tenkinami. Pavyzdžiui, vien šiais metais apeliacinės instancijos teismą pasiekusiose bylose dėl LAP taikymo 4 bylose LAP paliktos galioti, 1 – pritaikytos pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tik 2 bylose LAP taikyti atsisakyta.

Paskutinė LAT praktika yra geras priminimas, jog lengvabūdiškai pateiktas prašymas taikyti LAP gali būti pagrindas vėlesniam perkančiosios organizacijos ieškiniui dėl LAP pritaikymo patirtai žalai atlyginti.

LAT nagrinėta situacija yra gana standartinė ir viešųjų pirkimų praktikoje pasitaikanti gan dažnai.

Perkančioji organizacija pirkimo sutarties vykdymą ketino iš dalies finansuoti tikslinės dotacijos lėšomis.

Tiekėjas, ginčydamas perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo metu priimtus sprendimus, teikė teismui prašymą taikyti LAP – sustabdyti pirkimo procedūras ir uždrausti perkančiajai organizacijai sudaryti viešojo pirkimo sutartį su pirkimo laimėtoju. Pirmosios instancijos teismas šį tiekėjo prašymą patenkino. Ginčą iniciavęs tiekėjas jį pralaimėjo.

Nors Lietuvos apeliacinis teismas pritaikytas LAP panaikino dar iki tiekėjui nepalankaus sprendimo priėmimo, perkančiosios organizacijos teigimu, dėl LAP pritaikymo buvo vėliau pasirašyta statybos rangos darbų sutartis. Vėliau pasirašius statybos rangos darbų sutartį, buvo atlikta mažiau darbų, nei jų būtų buvę atlikta sutartį pasirašius laiku.

Viešojo pirkimo darbams finansuoti skirta dotacija privalėjo būti panaudota iki konkretaus termino. Nespėjus atlikti visų dotuotinų rangos darbų dėl vėliau pasirašytos viešojo pirkimo sutarties, dalį dotacijos perkančiajai organizacijai teko grąžinti.

Dėl šios priežasties perkančioji organizacija kreipėsi į teismą reikalaudama iš LAP prašiusio pritaikyti tiekėjo dėl prarastos dotacijos dalies atlyginti jos patirtus nuostolius.

Pirmosios instancijos teismui ieškinį atmetus, o apeliacinės – patenkinus, LAT nurodė, kad pagrindų svarstyti žalos atlyginimo klausimą yra, bet byla turėtų būti grąžinta nagrinėti apeliaciniam teismui, kad galėtų būti įsitikinta perkančiosios organizacijos reikalaujamų atlyginti nuostolių realumu.

Ieškinio dėl viešojo pirkimo atmetimas – pakankamas pagrindas perkančiajai organizacijai reikalauti nuostolių atlyginimo iš pirkimo procedūras sustabdžiusio tiekėjo

Atsakovu tapęs tiekėjas laikėsi pozicijos, jog jo elgesys prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones atitiko socialiai atsakingo tiekėjo elgesio standartą ir pamatinius teisingumo ir sąžiningumo principus. Tiekėjas taip pat bandė apeliuoti į viešųjų pirkimų teisinių santykių specifiką.

Atmesdamas šiuos tiekėjo argumentus, LAT konstatavo, kad vien ieškinio atmetimo faktas civilinėje byloje, kurioje tiekėjo iniciatyva buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – viešojo pirkimo procedūros stabdymas, yra pakankamas pagrindas tiekėjo veiksmų neteisėtumui konstatuoti.

Taigi LAT pripažino, kad, reikalaujant nuostolių atlyginimo dėl viešųjų pirkimų bylose pritaikytų LAP, taikytinos įprastiniam žalos dėl LAP atlyginimui aktualios taisyklės.

Dėl viešojo pirkimo procedūrų ar sutarties pasirašymo sustabdymo patirtus nuostolius turi įrodyti perkančioji organizacija

LAT priminė ankstesnę savo praktiką, pagal kurią laikinųjų apsaugos priemonių byloje, kurioje buvo atmestas ieškinys, pritaikymas savaime nereiškia žalos skolininkui (atsakovui) padarymo.

Tam, kad žala būtų atlyginta, ji turi būti patirta būtent dėl LAP taikymo, o šią aplinkybę bei patirtos žalos dydį privalo įrodyti jos atlyginimo reikalaujanti perkančioji organizacija.

Tai, kad visi dotuojami rangos darbai būtų buvę atlikti per dėl pirkimo procedūrų sustabdymo prarastą laiką, perkančioji organizacija (ieškovė) įrodinėjo pirkimą laimėjusio rangovo pateikta pažyma. LAT konstatavo, kad šia pažyma įrodinėjamų aplinkybių tiekėjas (atsakovas) nepaneigė.

Tačiau LAT nurodė, kad nagrinėjamu atveju buvo svarbu nustatyti, ar viešojo pirkimo pagrindu darbus atliekantis rangovas turėjo pareigą atlikti darbus iki nurodyto termino už visą perkančiosios organizacijos prarastą dotacijos sumą. Kadangi sutartyje buvo nustatytas pakankamai ilgas (įskaitant galimus pratęsimus) terminas darbams atlikti, LAT grąžino bylą apeliacinės instancijos teismui, kad būtų įsitikinta, ar tikrai buvo numatyta ginčo darbus atlikti per aktualų terminą.

Bijai vilko – neik į mišką arba kaip planuoti ginčo dėl viešojo pirkimo strategiją?

Tiekėjams reikėtų atidžiau įsivertinti, ar konkretaus ginčo dėl viešojo pirkimo atveju prašyti taikyti LAP nėra pernelyg rizikinga.

Prieš prašant taikyti LAP derėtų įvertinti šias aplinkybes:

  • iš kokių šaltinių ketinama finansuoti viešojo pirkimo sutarties vykdymą: jei sutarties vykdymą ketinama finansuoti aiškų panaudojimo terminą turinčiomis valstybės dotacijomis ar ES struktūrinių fondų lėšomis, galimo ieškinio dėl nuostolių atlyginimo rizika didėja;
  • ar viešojo pirkimo sutarties / dokumentų nuostatos numato aiškius darbų / paslaugų atlikimo terminus bei grafiką ir (ar) riboja galimybes tokius terminus pratęsti: jei pirkimo dokumentuose nustatyti aiškūs konkrečių užduočių atlikimo terminai, rizika dėl galimo nuostolių atlyginimo šiuos terminus praleidus didėja;
  • perkančiosios organizacijos galimybę dėl ypatingos viešojo pirkimo objekto svarbos kylantį poreikį patenkinti brangiau, naudojantis esamų tiekėjų, nekonkurencinga procedūra parinkto laikinojo tiekėjo ar savo resursais.

Taip pat derėtų nepamiršti, kad, net ir pirkimo procedūrų ar sutarties pasirašymo / vykdymo nesustabdžius, tiekėjas jo ieškinio patenkinimo atveju gali reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo.

Taigi prašymo taikyti LAP pateikimas nėra vienintelė ir visais atvejais optimali alternatyva inicijuojant ginčą dėl viešųjų pirkimų.

Perkančiosios organizacijos elgesys gavus ieškinį – taip pat svarbus

Tam, kad galėtų pretenduoti į dėl LAP taikymo patirtų nuostolių atlyginimą, perkančioji organizacija privalo imtis aktyvių veiksmų pritaikytoms LAP panaikinti. Taigi, sprendimas dėl LAP taikymo privalo būti apskųstas aukštesnės instancijos teismui bet kurios žalą dėl LAP taikymo patiriančios perkančiosios organizacijos.

Perkančioji organizacija, gavusi tiekėjo ieškinį, taip pat turėtų atsakingai įvertinti, ar nevertėtų palaukti jo baigties ir tik tada tęsti viešojo pirkimo procedūras ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį. To nepadarius ir pralaimėjus kilusį ginčą, gali tekti dalyvauti dar viename tiekėjo inicijuotame ginče dėl jo patirtų nuostolių atlyginimo.

Parengė „Glimstedt“ viešųjų pirkimų ekspertas, advokatas dr. Feliksas Miliutis

[1] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-378/2023.

Užsisakykite svarbiausias naujienas