Ar teks dažniau atleisti klaidas viešuose pirkimuose?

Ar teks dažniau atleisti klaidas viešuose pirkimuose?

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2022 m. birželio 20 d. nutartimi[1] nusprendė atsisakyti ankstesnės savo praktikos, pagal kurią galimybė patikslinti viešojo pirkimo pasiūlymą priklausė nuo to, kokie jo duomenys yra tikslinami.

Primintina, kad nacionalinėje teismų praktikoje sąvoka „pasiūlymas“ skirstoma į dvi kategorijas, t. y. pasiūlymą plačiąja prasme ir pasiūlymą siaurąja prasme.

Tai reiškė, jog be didesnių apribojimų galėjo būti tikslinama ir pildoma iš esmės tik pasiūlymo dalis dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo ir atitikties kvalifikacijos reikalavimams bei kita pasiūlymo informacija, nesusijusi su pasiūlymo objekto atitiktimi viešojo pirkimo techninės specifikacijos reikalavimams bei sutarties vykdymo nuostatoms ar kaina[2].

Įdomu, kad LR ekonomikos ir inovacijų ministerija 2022 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Seime įregistravo LR viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) pataisas[3]. Pataisomis siūloma perkančiosioms organizacijoms suteikti daugiau diskrecijos sprendžiant, ar kreiptis į tiekėjus dėl jų pasiūlymų turinio patikslinimo. Pataisomis taip pat siūloma pakeisti esamas pasiūlymų tikslinimą reglamentuojančias VPĮ nuostatas, nurodant, kad tikslinant pasiūlymus negali būti keičiami tik pasiūlymo duomenys, kurie vertinami sudarant pasiūlymų eilę; taip pat sutartyje ketinama nurodyti kaina ar sąnaudos. Pataisoms 2022 m. rugpjūčio 17 d. pritarė LR Vyriausybė[4].

Tiek naujai LAT praktikai, tiek siūlomiems VPĮ pakeitimams dėl pasiūlymų tikslinimo įtakos turėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktika. ESTT savo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendime[5], nagrinėdamas dar vieną „lietuvišką“ bylą, pasisakė dėl teisės tikslinti viešųjų pirkimų metu pateiktų pasiūlymų turinį apimčių.[6] ESTT nurodė, kad pasiūlymų turinio tikslinimui dėl atitikties pirkimo sąlygose įtvirtintiems reikalavimams turi būti taikomos vienodos sąlygos, nepriklausomai nuo tokių reikalavimų prigimties. Konkrečiau, ESTT nurodė, jog siekiant išsiaiškinti tikrąjį pasiūlymo turinį nėra jokio skirtumo, ar klausimų perkančiajai organizacijai kyla dėl tiekėjo kvalifikacijos, ar dėl siūlomo pirkimo objekto (prekės, paslaugos ar darbų) savybių atitikties pirkimo sąlygoms.

Aptarę pasiūlymų aiškinimo taisyklių „kurso“ keitimo priežastis, grįžkime prie LAT minėtoje byloje nagrinėtos situacijos. Kartu su viešajam pirkimui pateiktu pasiūlymu perkančiajai organizacijai buvo pristatytos dvi skirtingo turinio kareiviškų batų garantijos deklaracijos, iš kurių viena pažodžiui atkartojo viešojo pirkimo sąlygose įtvirtintą reikalavimą. Kita deklaracija buvo pateikta su išlygomis ir viešojo pirkimo sąlygų neatitiko.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų vertinimui išsiskyrus, LAT nusprendė, kad šių deklaracijų turinio vertinimas leidžia daryti išvadą ne dėl akivaizdžios pasiūlymo neatitikties pirkimo sąlygų reikalavimams, o dėl pasiūlymo duomenų prieštaringumo, kurį perkančioji organizacija tiekėjui turėjo leisti ištaisyti.

Esant prieštaravimų tarp atskirų pirkimo dokumentų šie prieštaravimai gali būti patikslinti turiningojo vertinimo būdu arba prašant tiekėjo savo pasiūlymą paaiškinti

 

Ne visi viešojo pirkimo metu pateikto pasiūlymo netikslumai lemia poreikį kreiptis į jį pateikusį tiekėją dėl papildomo paaiškinimo. Tokie netikslumai gali būti pašalinti pačios perkančiosios organizacijos taikant turiningojo vertinimo principą.

LAT pakartojo ankstesnę savo praktiką, jog, nustačius tiekėjo pasiūlymo trūkumų, negalima konstatuoti pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygoms, jei kitos aplinkybės neleidžia nustatyti tikrojo jų turinio, kurį būtų galima įvertinti pagal VPĮ normas ir tikslus[7].

LAT nurodė taip: „Tiekėjo pasiūlymo nustatyto trūkumo turiningasis vertinimas iš esmės reiškia ne tiekėjo įveltos klaidos ignoravimą, o pasiūlymo turinio atitikties (kai tai tiekėjo yra pagrindžiama) iškeltiems reikalavimams nustatymą, nepriklausomai nuo to, kad pasiūlymas neatitinka atitinkamų formos kriterijų (pavyzdžiui, reikalaujama informacija nurodyta, tačiau ne toje pasiūlymo dalyje, kaip buvo nustatyta).[8]

Pasisakęs dėl turiningojo vertinimo ribų, LAT konstatavo, jog deklaracijų turinio neatitiktis be papildomų trečiojo asmens paaiškinimų negali lemti šio tiekėjo pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygoms nustatymo[9]. Visgi, pasak LAT, tai savaime nereiškia, kad pasiūlymas yra netinkamas, juolab kad „<…> pirkimo metu iš [jį pateikusio tiekėjo] nebuvo pareikalauta jokių paaiškinimų dėl [deklaracijų] tarpusavio santykio ir jų bendro vertinimo“.[10]

Aiškinti galima visus pasiūlymo duomenis, nepriklausomai nuo to, ar jie susiję su tiekėjo kvalifikacija ar ne

 

LAT nurodė, kad lig šiol egzistavo skirtingos atskirų pasiūlymo dalių tikslinimo taisyklės, pagal kurias tiekėjai pasiūlyme esančią informaciją apie pirkimo objektą ir sutartinius įsipareigojimus galėjo taisyti labai ribotai[11]. Pasak LAT, šios taisyklės yra aktualios ir sprendžiant dėl pasiūlymo turiningojo vertinimo, kai atitinkamą perkančiosios organizacijos iškelto reikalavimo atitiktį galima nustatyti, atsižvelgiant į jai pateiktų dokumentų visumą, be kita ko, pasinaudojus tiekėjams įstatymo suteikta teise paaiškinti netikslią ar neišsamią informaciją nekeičiant pasiūlymo esmės.

Tokia situacija susiklostė dėl to, jog, priešingai negu kvalifikaciją pagrindžiantiems įrodymams, duomenims, susijusiems su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis ir sutarties vykdymu, teismų praktikoje nebuvo suteiktas objektyvios kategorijos pobūdis, nors tam tikrais atvejais pasiūlymo siaurąja prasme atitikties vertinimas ir būtų grindžiamas praeityje įvykusiomis aplinkybėmis ir tai liudijančiais dokumentais (pavyzdžiui, atlikto laboratorinio tyrimo išvada, prekės sertifikatas ir pan.).

LAT konstatavo, kad „<…> ligšiolinėje nacionalinėje teismų praktikoje suformuota pasiūlymo siaurąja prasme koncepcija (skirtingų pasiūlymų tikslinimo modelių taikymo prasme) prarado prasmę ir toliau nebetaikytina[12], papildomai nurodydamas, jog nustatant, kad tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų teisės ir pareigos pasiūlymų tikslinimo srityje pagal VPĮ savaime nepriklauso tik nuo to, kokius konkrečius duomenis kyla poreikis paaiškinti, patikslinti ar pataisyti.

Taigi nuo šiol vienodos pasiūlymų tikslinimo taisyklės turėtų būti taikomos nepriklausomai nuo to, kokius pasiūlymo duomenis (kvalifikacijos ar susijusius su pirkimo objekto savybėmis) kyla poreikis paaiškinti.

Kokiais atvejais pasiūlymo patikslinti visgi negalima?

 

LAT atkreipė dėmesį, kad pasiūlymo tikslinimo ir aiškinimo galimybė nėra beribė – pasiūlymo patikslinimas ar paaiškinimas negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo.

Nedraudžiama išimtiniais atvejais paaiškinti ar papildyti atskirus pasiūlymo duomenis dėl to, kad akivaizdžiai būtinas paprastas jų paaiškinimas, arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas. Pataisyti pradinį pasiūlymą tam, kad būtų ištaisytos akivaizdžios korektūros klaidos, galima tik išimtiniais atvejais ir tik jei šis pakeitimas faktiškai nelemia naujo pasiūlymo.

Nurodytu aspektu LAT atkreipė dėmesį, kad: i) negalima sudaryti tiekėjui sąlygų pateikti naujo dokumento ar informacijos, kurių reikalauta pagal pirkimo dokumentus, nes perkančioji organizacija turi griežtai laikytis savo pačios nustatytų kriterijų; ii) naujų duomenų pateikimas ar esamų pakeitimas nėra absoliučiai neleistini, jei iš esmės nepakeičiamos pagrindinės pasiūlymo sąlygos[13].

Didesnė svarba viešojo pirkimo sąlygoms

 

LAT taip pat nurodė, jog tais atvejais, kai pirkimo sąlygose aiškiai nurodoma, kad pasiūlymas bus atmestas nepateikus reikalaujamų dokumentų ar informacijos, pasiūlymo tikslinti ar pildyti negalima[14].Tik nustačius, kad tokio pasiūlymo atmetimo pagrindo atitinkamo trūkstamo dokumento atžvilgiu nėra nustatyta, spręstina, ar atskiro (papildomo) dokumento pateikimas ar jau esamų duomenų patikslinimas nelemia naujo pasiūlymo pateikimo situacijos.

Taigi perkančiosios organizacijos rengdamos pirkimo sąlygas turėtų papildomai įvertinti reikalaujamų dokumentų ir informacijos reikšmingumą tam, kad vėliau turėtų reikiamo lankstumo vertindamos tiekėjų pateiktus pasiūlymus ir esant poreikiui prašydamos juos paaiškinti ar patikslinti.

Ar tikrai būtina keisti VPĮ nuostatas dėl viešojo pirkimo pasiūlymų tikslinimo?

 

Dabartinio teisinio reguliavimo taikymo problemas iš esmės išsprendė ES ir nacionalinių teismų praktika, todėl abejotina, ar esamą VPĮ reguliavimą dėl pasiūlymų tikslinimo verta keisti.

Žinoma, ES viešųjų pirkimų direktyvos nuostatomis[15] ES valstybėms narėms yra numatyta galimybė nacionaliniu reguliavimu nustatyti specifines perkančiųjų organizacijų teisės leisti tiekėjams patikslinti savo pasiūlymų turinį sąlygas. Taigi, bent hipotetiškai (nors galima ir kitokia pozicija) nacionaliniu reguliavimu galima nustatyti specifinį ir nuo bendrosios taisyklės nukrypstantį teisinį reguliavimą.

Iš aptartoje LAT nutartyje pateiktų išaiškinimų matyti, kad tais atvejais, kai nustatoma kartu su pasiūlymu pateiktų duomenų tarpusavio neatitiktis, perkančiajai organizacijai kyla pareiga tokį netikslumą pašalinti, be kita ko, kreipiantis į tiekėją dėl papildomų paaiškinimų pateikimo. Siūlomais pakeitimais perkančiosioms organizacijoms suteikiama teisė pačioms spręsti, kreiptis ar ne į tiekėją prašant patikslinti pasiūlymo duomenis. Nėra iki galo aišku, kaip ši ir panašios situacijos bus sprendžiamos po to, jei siūlomiems VPĮ pakeitimams pritars Lietuvos Respublikos Seimas.

[1] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022.

[2] VPĮ 45 straipsnio 3 dalis.

[3] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/b1c5b6c0f86611ecbfe9c72e552dd5bd?jfwid=-3u88ym545.

[4] https://eimin.lrv.lt/lt/naujienos/nauji-viesuju-pirkimu-pakeitimai-leis-kokybiskiau-atlikti-pirkimus.

[5] ESTT 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimas byloje C‑927/19.

[6] Plačiau žr.: Naujausia ESTT praktika: Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo (r)evoliucija?, dr. Feliksas Miliutis, https://www.vz.lt/finansai-apskaita/2021/09/13/naujausia-estt-praktika-viesuju-pirkimu-pasiulymu-vertinimo-revoliucija&71f95499ab1f6.

[7] Pateikiama nuoroda į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013.

[8] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022, 57 paragrafas.

[9] Ibid., 61 paragrafas.

[10] Ibid.

[11] Ibid., 75 paragrafas.

[12] Ibid., 78 paragrafas.

[13] Ibid., 88 paragrafas.

[14] Ibid.

[15] 56 straipsnio 3 dalis, kur nurodoma taip: „Kai informacija ar dokumentai, kuriuos turi pateikti ekonominės veiklos vykdytojai, yra ar atrodo neišsamūs ar klaidingi arba jeigu trūksta konkrečių dokumentų, perkančiosios organizacijos gali, išskyrus atvejus, kai šią direktyvą įgyvendinančioje nacionalinėje teisėje nustatyta kitaip, prašyti atitinkamų ekonominės veiklos vykdytojų per tinkamą laikotarpį pateikti, papildyti, patikslinti naujausią informaciją ar dokumentus arba pateikti trūkstamą naujausią informaciją ar dokumentus su sąlyga, kad tokie prašymai pateikiami visapusiškai laikantis lygiateisiškumo ir skaidrumo principų.

Užsisakykite svarbiausias naujienas

Glimstedt dokas

Verslo poreikiams pritaikyti, patyrusių advokatų parengti, aukštos kokybės dokumentai greitai ir už prieinamą kainą. Be įsipareigojimų ar registracijų.

Glimstedt dokas