Įmonės įstatuose
Numatyta, kad akcininkai apie šaukiamą susirinkimą turi būti informuojami ne mažiau kaip likus 21 d. iki numatomos akcininkų susirinkimo dienos. Tam tikrais išskirtiniais atvejais 2/3 akcininkų balsų dauguma leidžiama šį terminą sutrumpinti iki 16 dienų.
Didieji akcininkai paprastai neturi problemų gauti informacijos apie vyksiantį akcininkų susirinkimą. Tuo tarpu mažieji akcininkai pagal įstatymą apie vyksiantį akcininkų susirinkimą turi būti informuojami vienu iš trijų būdų – viešu paskelbimu, registruotu laišku arba asmeniškai įteikiant pranešimą.
Daugiausia klausimų kelia viešo paskelbimo būdas. Konkrečiau jis turi būti detalizuojamas kiekvienos bendrovės įstatuose: juose paprastai nurodomas dienraštis, kuriame turi būti skelbiama informacija apie rengiamą susirinkimą.
Pažymėtina, kad nuo 2010 m. spalio 1 d. bendrovės įstatuose galima nurodyti, jog visa viešai skelbiama informacija bus talpinama VĮ Registrų centras leidžiamame elektroniniame informaciniame leidinyje, atskirai nebesiunčiant pranešimų akcininkams. Todėl akcininkai turėtų itin atidžiai susipažinti su bendrovės įstatuose nurodytu viešo paskelbimo būdu ir sekti nurodyto šaltinio (dienraščio, elektroninio leidinio) informaciją, siekdami nepraleisti pranešimo apie susirinkimą.
Biržos bendrovėms
Įstatymai numato tam tikrų papildomų su informavimu susijusių pareigų toms bendrovėms, kurių akcijomis yra viešai prekiaujama biržoje (listinguojamoms bendrovėms). Tokios įmonės likus bent 21 d. iki numatomo susirinkimo dienos savo interneto svetainėse turi skelbti pranešimo apie susirinkimo sušaukimą tekstą, siūlomų sprendimų projektus ir kitą įstatyme nurodytą informaciją.
Akcininkai turėtų atkreipti dėmesį, ar bendrovės pateikiamame pranešime apie šaukiamą susirinkimą yra nurodyti visi privalomi rekvizitai – susirinkimo data, laikas, vieta, siūloma darbotvarkė, susipažinimo su susirinkimo informacija būdas ir kita įstatyme nurodyta informacija.
Listinguojamoms bendrovėms taikomi dar ir papildomi reikalavimai, pvz., būtina nurodyti balsavimo raštu tvarką, interneto svetainės, kurioje pateikta visa informacija, adresą, teisę iš anksto pateikti klausimus ir pan. Bet kurio iš rekvizitų nenurodymas sudaro prielaidas akcininkui ginčyti susirinkimo metu priimtus sprendimus tuo pagrindu, kad susirinkimas buvo sušauktas nesilaikant teisės aktų reikalavimų.
Darbotvarkė gali būti pildoma naujais klausimais po jos pirminio paskelbimo, tai gali daryti ne tik valdymo organai, tačiau ir akcininkai, turintys bent 5% visų bendrovės balsų, tačiau bet kuriuo atveju galutinė darbotvarkė turi būti paskelbta tuo pačiu būdu, kaip ir pranešimas apie susirinkimo sušaukimą ne vėliau kaip likus 10 d. iki numatytos susirinkimo datos.
Mažieji akcininkai turėtų atkreipti dėmesį, kad susirinkime gali būti sprendžiami tik darbotvarkėje numatyti klausimai, o bet koks siekis itin svarbius klausimus paslėpti po darbotvarkės punktu „einamieji“ arba „kiti“ klausimai arba didžiųjų akcininkų pastangos susirinkimo metu įtraukti naujų darbotvarkės klausimų gali būti drąsiai ginčijami teisme.
Keisti nebegalima
Akcininkų susirinkimas gali vykti, jei jame dalyvauja daugiau kaip 50% visų dalyvių, priešingu atveju laikoma, kad susirinkimas neįvyko ir turi būti šaukiamas pakartotinis susirinkimas, kuriam jau netaikomas kvorumo reikalavimas, t.y., jame sprendimus gali priiminėti ir vieną 1 Lt vertės akciją teturintis akcininkas.
Pakartotinis susirinkimas privalo būti šaukiamas ne anksčiau kaip po 5 d. (listinguojamų bendrovių atveju – 14 d.), tačiau ne vėliau kaip praėjus 21 d. po neįvykusio susirinkimo. Apie pakartotinį susirinkimą akcininkams privalo būti pranešta ne vėliau kaip likus 5 d. (listinguojamų bendrovių atveju – 14 d.) iki numatytos datos. Atkreiptinas dėmesys, kad pakartotiniame akcininkų susirinkime galioja neįvykusio susirinkimo darbotvarkė ir jos keisti nebegalima.
Svarbu ir tai, kad ne vėliau kaip likus 10 d. iki numatyto susirinkimo dienos akcininkams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su bendrovės turimais dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke, sprendimų projektais, valdymo organų paaiškinimais dėl darbotvarkės klausimų. Be to, įstatymai numato bet kurio akcininko teisę reikalauti iš bendrovės pateikti susipažinti kopijas bendrovės įstatų, finansinių ataskaitų rinkinių, pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, susirinkimų protokolų, valdymo organų narių sąrašų, akcininkų sąrašų ir kitų viešų dokumentų, kurie nėra susiję su komercine paslaptimi ar konfidencialia informacija.
Akcininkai, valdantys daugiau nei pusę visų akcijų, turi teisę susipažinti su bet kuria bendrovės informacija.
Bet kuris akcininkas, manantis, kad jo teisės ar interesai yra pažeisti, turi teisę kreiptis į teismą ir teismine tvarka reikalauti apginti savo pažeistas teises.
