Civiliniame kodekse nebeliko reikalavimo ūkines bendrijas steigti sudarant jungtinės veiklos sutartį, o naujame Ūkinių bendrijų įstatyme parašyta, kad bendrija steigiama ir veikia sudarius bendrijos veiklos sutartį.
Naujasis Ūkinių bendrijų įstatymas leis pakeisti beveik visas įstatymo nustatytas standartines tikrosios ūkinės bendrijos (TŪB) ar komanditinės ūkinės bendrijos (KŪB) valdymo taisykles.
Tarptautinė praktika
Įstatymas buvo pakeistas, kad Lietuvos teisinė bazė atitiktų pasaulinėje praktikoje įprastus privataus kapitalo fondų poreikius. Tokie fondai paprastai steigiami kaip ribotos atsakomybės partnerystės (angl. limited liability partnership, LLP), kuriose fondo valdytojai tampa tikraisiais nariais (neribotos atsakomybės partneriais), o investuotojai tampa komanditoriais (ribotos atsakomybės partneriais, kurie atsako ne visu savo turtu, o tik įnašo dydžiu). Tokia teisinė struktūra leidžia lanksčiau nei UAB ar AB forma, valdyti, finansuoti ir dalintis pelną.
Tokie fondai paprastai yra skirti tik profesionaliems investuotojams (kitiems fondams ar patyrusiems verslininkams). Pinigų iš gyventojų fondai paprastai nerenka, todėl yra mažai prižiūrimi kapitalo rinkos priežiūros institucijų.
Lietuvoje KŪB teisinę formą panaudojus keletui privataus kapitalo fondų (pvz., Verslo angelų fondas, Litcapital I, Baltcap Investment), išryškėjo ūkinių bendrijų įstatymo ir Civilinio kodekso netobulumai. Fondų valdytojų ir investuotojų nusiskundimus išgirdo Ūkio ministerija ir inicijavo reikiamus įstatymo pakeitimus.
Naujoji įstatymo redakcija fondų valdytojams ir investuotojams sudarys galimybę aiškiau ir plačiau reglamentuoti santykius su investuotojais ir valdomais fondais.
Turės persitvarkyti
Prezidentės pasirašytas įstatymas įsigaliotų 2012 m. rugsėjo 1 d. Iki jo įsigaliojimo įsteigtos ūkinės bendrijos per 18 mėnesių privalės priderinti veiklos dokumentus prie naujojo įstatymo arba likviduotis.
Anksčiau buvo reikalaujama, kad jungtinės veiklos sutartį sudarytų tik tikrieji nariai, o komanditoriai sudarydavo atskirą sutartį su bendrija. Tai kėlė nemažai teisinių problemų. Šiuo metu numatyta, kad visi nariai sudarys vieningą bendrijos veiklos sutartį. Naujasis įstatymas pripažins sutartyje numatytas bendrijos narių šalinimo iš jos taisykles, todėl komanditoriai galės net pašalinti pasitikėjimą praradusius tikruosius narius. Įstatymas taip pat aiškiai įtvirtina, kad avansines išmokas iš bendrijos pelno galės gauti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.
Kaip ir anksčiau, bendrijos pelną galima bus skirstyti taip, kaip tai numatyta sutartyje – nebūtinai proporcingai narių įnašams. Numatyta galimybė skirstyti ir tarpinį pelną dar nepasibaigus finansiniams metams.
