ACTA greičiausiai prieštarauja ES teisei – advokatė Giedrė Rimkūnaitė Bernotas ir Dominas GLIMSTEDT
Prekybos susitarimas dėl kovos su klastojimu (ACTA) vargu ar atitinka Europos Sąjungos teisę, nes Europos Sąjungos Teisingumo Teismas dviejose bylose pasisakė, kad tam tikrų informacijos filtrų įdiegimas internete pažeidžia ne vieną Europos Sąjungos teisės aktą.
Prekybos susitarimas dėl kovos su klastojimu (ACTA) valstybėms narėms nustato pareigą savo nacionalinėje teisėje numatyti teisių gynimo procedūras, kurias taikant būtų galima imtis efektyvių veiksmų prieš intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus, įskaitant prevencines priemones. Europos Komisaras Karel De Gucht pranešė, kad Europos Komisija ketina kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT), prašydama įvertinti, ar ACTA neprieštarauja pagrindinėms teisėms ir laisvėms, įskaitant saviraiškos ir informacijos laisvę, asmens duomenų apsaugą bei intelektinės nuosavybės apsaugą. Keli pastarųjų metų šio teismo sprendimai rodo, kad teismas gali pasisakyti prieš ACTA, ypač joje numatytų prevencinių priemonių taikymą.
Dvi bylos
Belgijos autorių teisių kolektyvinio administravimo bendrovė (SABAM) reikalavo, kad socialinis tinklas „Netlog“ įdiegtų sistemą, kuri filtruotų visų socialinio tinklalapio vartotojų informaciją, surastų muzikinius ir kitus kūrinius, kurie SABAM teigimu yra neteisėti, ir blokuotų dalinimąsi tokiais kūriniais. ESTT šioje byloje pasisakė, kad įpareigojimas informacinės visuomenės paslaugos teikėjui įdiegti prevencinę priemonę – filtravimo sistemą prieštarauja ES direktyvų nuostatoms ir pažeistų ES pagrindinių teisių chartijos ginamas teises ir laisves. Tai ne pirmas tokio pobūdžio ESTT sprendimas. Analogišką sprendimą ESTT priėmė praėjusių metų lapkritį interneto prieigos paslaugų teikėjos „Scarlet“ byloje prieš tą pačią Belgijos SABAM. SABAM reikalavo, kad interneto prieigos paslaugų teikėja „Scarlet“ įdiegtų blokavimo ar filtravimo sistemą, kuri neleistų „Scarlet“ klientams siųsti ar gauti muzikos kūrinių rinkmenas, naudojant taip vadinamą „peer-to-peer“ programinę įrangą.
Pažeistų teises
Filtravimo sistema turėtų tikrinti visus siunčiamus ar perduodamus duomenis, kurių didžioji dalis neabejotinai būtų asmens duomenys ar kiti nepažeidžiantys trečiųjų asmenų teisių duomenys. Abejose bylose ESTT konstatavo, kad tokio pobūdžio filtravimo sistema reikštų bendro pobūdžio pareigą kontroliuoti informaciją, o ES direktyvos draudžia nustatyti tokią pareigą. Pasak ESTT, tokios priemonės taip pat pažeistų paslaugos teikėjo laisvę užsiimti verslu, kurią saugo ES pagrindinių teisių chartija. Teismas pabrėžė, kad turi būti užtikrinta pusiausvyra tarp intelektinės nuosavybės apsaugos ir laisvės užsiimti verslu, o filtravimas pažeistų šią pusiausvyrą. Be to, tokia filtravimo sistema taip pat galėtų pažeisti paslaugų gavėjų pagrindines teises ir laisves: laisvę gauti ir skleisti informaciją, teisę į asmens duomenų apsaugą (kadangi būtų tikrinami visi duomenys, taip pat ir saugomi asmens duomenys), informacijos laisvę (kadangi filtruojant ir blokuojant neteisėtus kūrinius, gali būti užblokuojamas ir teisėtas turinys).
Šaltinis: Verslo žinios, 2012 03 21, psl.15
