2021-ieji – intelektinės nuosavybės apsaugos metai­

[PAPILDYTA 2021-02-02: dėl ne PVM mokėtojų ir fizinių asmenų-verslininkų teisės gauti kompensaciją]

Lietuvoje intelektinę nuosavybę tiesiogiai naudojantis verslas sukuria 30,6 proc. darbo vietų ir tai sukuria 43 proc. Lietuvos BVP – taip nurodoma 2019 m. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (ESINT) atliktoje studijoje apie intelektinės nuosavybės naudojimą pramonėje ir įtaką ekonomikai. Pagal tos pačios studijos duomenis Europos Sąjungoje ekonomikos sektoriuose, intensyviai naudojančiuose intelektinės nuosavybės teises, mokami vidutiniškai 47 proc. didesni darbuotojų atlyginimai. Tačiau Lietuvoje verslas vis dar per mažai dėmesio skiria intelektinės nuosavybės apsaugai ir į ją dažnai žiūri kaip į formalumą, kurį reikia atlikti (pavyzdžiui, manydami, kad įsiregistruoti prekių ženklą reikia, nes toks yra reikalavimas), o ne kaip į savo turtą, kuris kuria verslo vertę.

2021-ieji metai Lietuvos smulkiam ir vidutiniam verslui yra labai tinkamas laikas savo intelektinės nuosavybės portfelio peržiūrai, įvertinimui ir tinkamos apsaugos įgyvendinimui. Viena to priežasčių – Europos Komisijos ir ESINT šiais metais įgyvendinamas pilotinis projektas, skirtas suteikti finansinę paramą mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) jų intelektinės nuosavybės apsaugai. Šio projekto metu ES veikiančioms MVĮ intelektinės nuosavybės apsaugai skiriama 20 mln. eurų. Viena MVĮ gali gauti iki 1 500 EUR finansavimą.

Šis finansavimas yra skiriamas dviem kryptim (paslaugom):

• Intelektinės nuosavybės išankstinio įvertinimo (IP scan) paslaugos kainos 75 proc. arba iki 525 EUR finansavimui. Numatoma, kad šios paslaugos teikimas Lietuvoje bus pradėtas finansuoti kovo mėnesį. Siekiant gauti kompensaciją, dėl šios paslaugos teikimo reikės kreiptis į advokatą ar patentinį patikėtinį, kuris įtrauktas į Valstybinio patentų biuro (VPB) patvirtintą ekspertų sąrašą (šiuo metu dar rengimas). Šios paslaugos tikslas – įvertinti įmonės intelektinės nuosavybės portfelį (kokią intelektinę nuosavybę ji jau turi, kokia apsauga reikalinga ir pan.) ir padėti kurti intelektinės nuosavybės strategiją.
• Nacionalinio ar ES prekių ženklo ar dizaino registravimo išlaidų daliniam finansavimui (galimas jau nuo sausio 11 d.): finansuojama 50 proc. bazinio registracijos mokesčio, t. y.:
  • registruojant Lietuvos prekių ženklą VPB – 90 EUR (registravimo mokestis yra 180 EUR);
  • registruojant ES prekių ženklą ESINT – 425 EUR (registravimo mokestis yra 850 EUR);
  • registruojant Lietuvos dizainą VPB – 34,50 EUR (registravimo mokestis yra 69 EUR);
  • registruojant ES dizainą ESINT – 175 EUR (registravimo mokestis yra 350 EUR).

Norint gauti ESINT finansavimą, reikia laikytis šios trijų žingsnių tvarkos:

1. Prieš teikiant prekių ženklo ar dizaino registracijos paraišką ar prieš užsakant IP scan paslaugą, reikia elektroniniu būdu pateikti ESINT paraišką dėl finansavimo. Paraiškos formą rasite ESINT svetainėje. Paraiškų teikimui numatyti penki laikotarpiai ir paraiškas teikti reikia būtent jų metu:
   • 2021 m. sausio 11 – 31 d.
   • 2021 m. kovo 1 – 31 d.
   • 2021 m. gegužės 1 – 31 d.
   • 2021 m. liepos 1 – 31 d.
   • 2021 m. rugsėjo 1 – 31 d.
2. Gavus ESINT sprendimą suteikti finansavimą, per 30 dienų turi būti pateikta paraiška dėl prekių ženklo ar dizaino registracijos arba susitarta dėl IP scan paslaugos. Paraiškos mokesčiai ar atlyginimas už intelektinės nuosavybės išankstinio įvertinimo paslaugą turi būti sumokėti pačios įmonės.
3. Sumokėjus už prekių ženklo ar dizaino registraciją ar už IP scan paslaugą, reikia kreiptis į ESINT dėl kompensacijos išmokėjimo. Tai daroma taip pat elektroniniu būdu, nuoroda bus pateikta ESINT sprendime dėl finansavimo. Išlaidos kompensuojamos per 30 dienų.

Svarbu žinoti:

• Finansavimą gali gauti Lietuvoje veikianti MVĮ, kaip ji suprantama pagal ES reguliavimą. Ši sąvoka yra gan plati ir apima įmones, turinčias iki 250 darbuotojų bei iki 50 mln. EUR metinę apyvartą arba iki 43 mln. EUR bendrą metinį balansą. Jeigu esate įmonių grupėje, reikėtų vertinti grupės darbuotojus bei apyvartą pagal Europos Komisijos patvirtintą tvarką. Pagal ES taikomą MVĮ apibrėžimą, MVĮ gali būti verslo subjektas, nepriklausomai nuo jo juridinės formos. Todėl šį finansavimą gali gauti ir verslininkai – fiziniai asmenys, vykdantys individualią veiklą (pagal pažymą ar verslo liudijimą) ar ūkininkai. Taip pat, nors paraiškoje būtina nurodyti PVM mokėtojo kodą, PVM mokėtojo statusas nėra būtinas, todėl jeigu pareiškėjas nėra PVM mokėtojas, vietoje PVM kodo reikia nurodyti juridinio asmens kodą ar individualios veiklos dokumento numerį, tačiau išlaikant PVM kodo struktūrą (t. y. priekyje nurodant „LT”, tuomet kodą ar dokumento numerį, ir pabaigoje trūkstamus ženklus iki bendro 12 skaitmenų skaičiaus užpildant „X” (pvz., „LT123456789XX”) – detalesnė informacija VPB svetainėje).
• Paraiškos tenkinamos pagal pateikimo pirmumą („first come, first served“), todėl nereikėtų atidėti paraiškų pateikimo laikotarpio pabaigai. Jeigu paraiška būtų atmesta, ją galima teikti kito laikotarpio metu. Tačiau viena įmonė gali teikti tik vieną paraišką vienos paslaugos tikslais, t. y. galima tik viena paraiška prekių ženklo(-ų) ir (ar) dizaino registravimo mokesčio kompensavimui (tačiau vienu kartu galima prašyti kelių prekių ženklų ar dizainų registravimo mokesčio kompensavimo, neviršijant bendros 1 500 EUR paramos sumos), ir viena paraiška dėl atlyginimo už IP scan paslaugą dalinio kompensavimo.
• Finansavimas teikiamas tik dėl tų prekių ženklų ar dizaino registravimo paraiškų, kurios pateiktos po ESINT sprendimo skirti finansavimą dienos, t. y. norint gauti finansavimą, būtina pradėti nuo finansavimo paraiškos pateikimo ESINT.
• Prieš teikiant prekių ženklo ar dizaino paraišką svarbu gerai atlikti „namų darbus“, t. y. žinoti, kam apsauga turi būti taikoma (pavadinimui, logotipui, formai, prekės pakuotei, o gal spalvoms ar garsui?), kokioje teritorijoje ji yra reikalinga, jeigu tai prekių ženklas – kokioms prekėms ar paslaugoms jis bus naudojamas, o taip pat labai svarbu įvertinti esamą situaciją ir riziką, kuri gali kilti dėl kitų asmenų pretenzijų, jog jūsų ženklas ar dizainas pažeidžia jų teises. Visa tai patartina įsivertinti dar prieš kreipiantis į ESINT dėl registravimo išlaidų finansavimo, kadangi paraiškoje turėsite įvardinti, ką ketinate registruoti, ir vėliau paaiškėjus, kad apsaugos teritorija turėtų būti kitokia, ar kad naudingiau registruoti ženklą keliomis versijomis, ar dizainas turi būti išskiriamas į kelias paraiškas ar pan., papildomai finansavimo nebus galima gauti. Situacijos bei rizikos įvertinimui geriausia kreiptis į profesionalą. Kai ESINT pradės kompensuoti Lietuvoje teikiamos IP scan paslaugos kainą, toks įvertinimas galės būti atliktas jos metu, tačiau ir iki tol arba jeigu platesnis intelektinės nuosavybės portfelio įvertinimas jums neaktualus, „namų darbų“ etapo rekomenduočiau nepraleisti.
• Paraišką dėl finansavimo ESINT turi pateikti pati įmonė, tačiau prekių ženklą ar dizainą jos vardu galės registruoti ir pasirinktas atstovas.
• Sausio mėnesį dėl IP scan paslaugos Lietuvoje kreiptis dar nereikėtų, kadangi galutinis ekspertų sąrašas turėtų būti patvirtintas vasario mėnesį ir, gavę teigiamą ESINT sprendimą, galite nespėti susitarti dėl paslaugos per 30 dienų terminą.

Tikimės, kad šis Europos Komisijos ir ESINT projektas paskatins verslą skirti daugiau dėmesio savo intelektinei nuosavybei bei padaryti ją savo turto ir vertės dalimi. Daugiau apie intelektinės nuosavybės apsaugą kviečiame skaityti Glimstedt jaunam verslui tinklaraštyje.

*****

Parengė: „Glimstedt“ advokatė, ekspertė Giedrė Rimkūnaitė-Manke