Šioje svetainėje naudojami slapukai. Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Privatumo politika Nesutinku Sutinku
Publikacijos

Valstybinių miškų valdymo reformos įgyvendinimas: ko galima pasimokyti iš kitų ir savų patirčių 2018-01-16

JolantaBwww

Jolanta Bernotaitė

2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos miškų įstatymo pakeitimai, sudarantys prielaidas centralizuoti ir pertvarkyti  miškų valdymą. Vyriausybė 2018 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 8  įgaliojo Aplinkos ministeriją įgyvendinti 42 urėdijų savininko teises ir pareigas.

Dar 2017 metais buvo priimtas Vyriausybės sprendimas dėl urėdijų reorganizavimo prijungiant jas prie Valstybinio miškotvarkos instituto, kurio pavadinimas po reorganizavimo - valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija.    

Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, pagal Konstituciją, natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, o žemės, miškų ir vandens telkinių tinkamas, racionalus naudojimas ir apsauga – Konstitucijos ginamas viešasis interesas. Valstybė turi konstitucinę priedermę veikti taip, kad būtų garantuota natūralios gamtinės aplinkos, atskirų jos objektų apsauga, gamtos išteklių racionalus naudojimas, atkūrimas bei jų gausinimas[1].

Geras įmonės valdymas – tai procesas, kurio metu nuolat ieškoma geriausių sprendimų siekiant efektyvios ir skaidrios veiklos, užtikrinančios tvarią plėtrą, finansinį stabilumą, geriausių technologijų pritraukimą, inovacijų diegimą, tinkamą finansinių išteklių, įskaitant Europos Sąjungos fondus, panaudojimą.

Taip jau susiklostė, kad reformos miškų ūkyje sudėtingai skinasi kelią, kita vertus, subalansuoti viešojo intereso ir finansinės grąžos lūkesčius taip pat nelengva užduotis.

Esminių reorganizacijų būtinybę miškų ūkio valdyme pabrėžia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. Jos priimtos Valstybės valdomų įmonių valdymo gairės – vienas svarbiausių valstybės įmonių pertvarkos krypčių, principų šaltinių, iš esmės tai laiko ir praktikos patikrintas tarptautinis standartas. Valstybės valdomų įmonių (taip pat ir veikiančių miškų ūkyje) valdymo sistemos problematiką ne kartą nagrinėjo, siūlymus teikė ir Valstybės kontrolė[2].  

Seimui priėmus minėtus Miškų įstatymo pakeitimus, duotas startas reformai, kuri iš esmės galėtų būti baigta iki 2019 m. liepos 1 d. Taigi, šie metai svarbūs visiems -  tiek dirbantiems reorganizuojamose įmonėse, atsakingiems už valstybės įmonių valdymą, miškų politikos formavimą, tiek visai visuomenei - kad nenusiviltume ir nenuviltume, kad pasikeitimai išties įvyktų ir išsikelti tikslai būtų pasiekti.

Lietuvoje vyrauja valstybinė miškų nuosavybė, todėl efektyvus valdymas ypač svarbus, visų pirma, dėl šio sektoriaus poveikio visai valstybei, mums visiems. Antra, valstybinių miškų sektoriaus valdymo pasikeitimai neišvengiami siekiant užtikrinti visų trijų funkcijų (ekonominės, socialinės, ekologinės) tvarų vykdymą, ypač turint omenyje skirtingas ūkininkavimo sąlygas. Aukšti valdymo ir veiklos skaidrumo  standartai taip pat būtini siekiant geresnių ir vienodų darbo sąlygų tas pačias užduotis atliekantiems darbuotojams, efektyvaus turto, turimos miškų ūkio technikos panaudojimo, inovatyvių  technologijų diegimo (tvarkant miško kelius, mišką, rūpinantis jo atkūrimu, produktyvumo didinimu bei apsauga, taip pat ir priešgaisrine), užtikrinant racionalų miškų išteklių naudojimą ir siekiant aprūpinti šalies pramonę žaliava.      

Nuoseklus, skaidrus reformos įgyvendinimas neatskiriamas nuo aiškių, argumentais ir teise grįstų, profesionaliai atliktų pertvarkymo procedūrų, geros komunikacijos, prireikus - atviros, argumentuotos diskusijos.

Po skambiais žodžiais dažnai slepiasi paprasti, bet būtini darbai, nuo kurių profesionalaus atlikimo priklausys, ar turimomis priemonėmis bus pasiektas maksimalus ir geriausias rezultatas - ar bus tinkamai įvykdyti valdymo pokyčiai, ar išsaugosime geriausius miškų ūkio specialistus.

Paprasti darbai kuria didelį rezultatą, o svarbiausia – pasitikėjimą.  

Įvertinant kitų ES šalių, taip pat ir mūsų kaimynių, sukauptą patirtį įgyvendinant miškų reformą, versle pasiteisinusius valdymo modelius, svarbūs šie aspektai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:

  • Įmonės vykdomų funkcijų nustatymas, funkcijų standartizavimas, be kita ko, pasitelkiant naujausius technologinius (įskaitant informacinių technologijų) sprendimus.
  • Veiklos skaidrumą užtikrinančių priemonių parinkimas ir įgyvendinimas, taip pat korupcijos prevencijos priemonių („Karštoji linija“ ar pan.) taikymas.
  • Materialinių ir finansinių išteklių valdymas, pirmiausia – įmonės planų, skirtų įgyvendinti įmonės strategiją, su aiškiais rodikliais, rezultatais parengimas, įmonės biudžeto pertvarkymas. Taip pat tinkama miško žemės, medynų apskaita; valdomo nekilnojamojo turto (pastatų, kitų statinių) situacijos analizė - kiek, kokio nekilnojamojo turto reikia efektyviai veiklai, nekilnojamojo turto eksploatavimo, priežiūros, nuomos ir pan. sąnaudų įvertinimas, atitinkamų sprendimų priėmimas, atsakingų asmenų už valdomo, naudojamo nekilnojamojo turto apskaitą, priežiūrą paskyrimas. Sąnaudų, skirtų miškų ūkio technikos, automobilių, sudarytų sutarčių (nuomos ir /ar lizingo ar pan.) įvertinimas, realaus poreikio nustatymas; skaidrų prekių, paslaugų viešųjų pirkimų ir pardavimų užtikrinančių priemonių įgyvendinimas, pagamintos ir parduodamos apvaliosios medienos pardavimų optimizavimas.
  • Organizacinės struktūros pertvarkymas, konkrečiai apibrėžiant darbuotojų funkcijas, vengiant veiklų dubliavimo, perteklinių „valdžios sluoksnių“ (kad nebūtų perdaug vadovaujančių darbuotojų), nustatant aiškius pavaldumo ryšius ir atsakomybę, standartizuojant miškų ūkio veiklos procesus. Bendrųjų ir specialiųjų funkcijų atskyrimas būtinas formuojant, atribojant įmonės filialų ir centrinės administracijos veiklos sritis ir atsakomybę. Užkertant kelią nepotizmui, siekiant darbuotojų atrankos proceso skaidrumo bei sudaryti sąlygas įsidarbinti profesionaliems, motyvuotiems, siekiantiems rezultato asmenims, turėtų būti sukurta vadovaujančiųjų darbuotojų atrankos, darbuotojų veiklos vertinimo ir motyvavimo sistema.

Visą reformos įgyvendinimo laikotarpį turėtų lydėti aiški komunikacija dėl priimtų ir įgyvendinamų sprendimų - tiek įmonės viduje, tiek teikiant informaciją visuomenei.



[1] Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2011 m. sausio 31 d. nutarimai

[2] Pavyzdžiui, Valstybinio audito „ Valstybės valdomų įmonių grąža valstybei“  2017 m. balandžio 25 d. ataskaita Nr. VA-2017-P-20-3-10

 

Jolanta Bernotaitė, advokatų kontoros GLIMSTEDT vyresnioji teisininkė

Straipsnis publikuotas naujienų portale vz.lt


Teisininkai: Jolanta Bernotaitė



Kontaktai

Jogailos 4, 01116 Vilnius
Telefonas: +370 5 2690 700