Šioje svetainėje naudojami slapukai. Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Privatumo politika Nesutinku Sutinku
Publikacijos

Teisinės aplinkos gerinimo link: Finansų ministerija paskelbė ICO gaires2018-06-12

Domantas www

Teisininkas Domantas Gudonis

Lietuvos Respublikos Finansų ministerijai birželio 8 d. paskelbus pirminio viešojo žetonų platinimo (angl. initial coin offering, ICO) gaires, Lietuva tapo viena iš nedaugelio ES šalių, parengusių oficialias gaires, skirtas ICO reguliavimui. 

ICO vis dažniau renkantis kaip alternatyvaus finansavimo šaltinį, investuotojams bei verslininkams kyla klausimų - pavyzdžiui, kokiai turto klasei turėtų būti priskiriami jų platinami ar įsigyjami žetonai, kokios apskaitos taisyklės ar apmokestinimo prievolės jiems turėtų būti taikomos. 

Šis Finansų ministerijos žingsnis itin palankus siekiant reguliacinio aiškumo bei skaidrumo rinkoje, sistemingai pateikiant teisinių, mokestinių, apskaitos ir kitų ICO taikytinų reikalavimų kriterijus viename dokumente. 

Kaip ir buvo galima tikėtis, gairėse pakartota Lietuvos banko pozicija, kad esamų ir potencialių finansų rinkos dalyvių bei subjektų, ketinančių Lietuvoje vykdyti pirminį virtualiųjų valiutų žetonų platinimą ar investuoti į šios rūšies produktus, siūlymui turi būti taikomos Vertybinių popierių įstatymo nuostatos, kai išleidžiami žetonai turi vertybinių popierių požymių (suteikia teisę į nuosavybę, įmonės valdymą ar suteikia akcininkams kitokių teisių, tokių kaip teisę gauti bendrovės pelno dalį dividendų ar kitu pavidalu, numato palūkanų mokėjimą ar žetonų išpirkimą ar kt.), taip pat kai sudaroma galimybė juos perleisti kitiems asmenims, prekiauti antrinėje rinkoje ar organizuotos prekybos vietose. Finansų rinkos dalyviai, kurių žetonai klasifikuojami kaip vertybiniai popieriai, prieš pradėdami tokių žetonų platinimą, turėtų parengti prospektą, kuris būtų patvirtintas Lietuvos banko. 

Priklausomai nuo pirminio viešojo žetonų platinimo ypatumų ar pačių žetonų požymių, planuojamam ICO gali būti taikomi ir kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai, kaip antai informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinių investavimo subjektų įstatymas ar sutelktinio finansavimo įstatymas.

Rengiant gaires buvo bendradarbiauta su kitomis valstybinėmis institucijomis. Gairėse glaustai pateikta Valstybinės mokesčių inspekcijos pozicija apmokestinimo klausimais, aptarianti pridėtinės vertės, gyventojų pajamų ir pelno mokesčių klausimus. Taip pat gairėse daug dėmesio skirta apskaitai, aptariami tokie aspektai kaip ICO vykdytojo sąnaudos, susijusios su platformos sukūrimu, kriptovaliutos apskaitymo ir kita. 

Derėtų turėti omenyje, jog gairės tėra rekomendacinio pobūdžio, teisinės galios neturintis bei neįpareigojantis rinkos dalyvių dokumentas, todėl laikui bėgant tam tikrais klausimais valstybinių institucijų pozicija ir vertinimas gali keistis. Svarbu pažymėti, kad net ir vertybinių popierių požymius atitinkantys žetonai mokestine prasme ne visada gali būti traktuojami taip pat. 

Nors gairėse pateikiama tik bendro pobūdžio informacija dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos, pastarųjų savaičių naujienos bei šių metų balandžio 19 d. Europos Komisijos priimta „penktoji“ pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos direktyva finansų rinkos dalyvius turėtų nuteikti rimtai. Tiek priežiūros tarnyba, tiek valstybinės institucijos tam teikia daug dėmesio, todėl ICO vykdantys ar planuojantys vykdyti subjektai, siekdami išvengti poveikio priemonių, turėtų atidžiau susipažinti su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos keliamais reikalavimais. 

Šios ICO gairės investuotojams bei verslininkams, tikimasi, sudarys „draugiškos ICO jurisdikcijos“ įspūdį, ypač turint omenyje užsienio investuotojus, suteiks jiems užtikrintumo atskleidžiant valstybinių institucijų poziciją reguliavimo atžvilgiu, padės pritraukti ir (ar) sulaikyti investicijas Lietuvoje bei kurs palankią aplinką Lietuvos finansų rinkoje.

Finansų ministerijai paskelbus ICO gaires, Lietuva faktiškai įgyja pranašumą prieš kitas valstybes, kurios dažnai minimos kaip ICO vykdymui palankios jurisdikcijos, tačiau praktinis ir sklandus gairių įgyvendinimas pirmiausia priklausys ir nuo tinkamo valstybinių institucijų požiūrio.

 

Domantas Gudonis, advokatų kontoros GLIMSTEDT teisininkas. Komentaras publikuotas naujienų portale vz.lt


Teisininkai: Domantas Gudonis

Kontaktai

Jogailos 4, 01116 Vilnius
Telefonas: +370 5 2690 700