Šioje svetainėje naudojami slapukai. Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Privatumo politika Nesutinku Sutinku
Publikacijos

Linas Sesickas. Konkurencingumo indeksai: kaip neįstrigti tarp vidutiniokų2018-07-17

Linaswww

Linas Sisickas, advokatų kontoros GLIMSTEDT vadovaujantysis partneris

Naujausi pasauliniai konkurencingumo reitingai stebuklų nerodo. Ką daro šalys lyderės ir ko nedarome mes, kad iš vidutiniokų pakiltume į aukštesnį lygį?

IMD pasaulio konkurencingumo centras (angl. IMD World Competitiveness Center) savo valstybių rikiuotę sudaro remdamasis 340 kriterijų (iš jų 225 remiasi statistiniais duomenimis, 115 verslo lyderių apklausa). Remiantis naujausiu, gegužės mėn. paskelbtu 63 šalių konkurencingumo vertinimu, 2018–aisiais Lietuva pakilo viena pozicija aukštyn ir užėmė 32 vietą, bet tai nėra geriausiais Lietuvos turėtas rezultatas. 2015 metais Lietuva šiame reitinge buvo 28-toje, o 2016-aisias – 30 vietoje.

Pasaulio ekonomikos forumo 2017-2018 globaliame konkurencingumo indekse (angl. Global Competitiveness index) Lietuva nusmuko iš 35 į 41 vietą.

Lyginant pastarųjų metų rodiklius džiugina tai, kad naujausiame reitinge pagerinome pozicijas visose keturiuose vertinimo blokuose: ekonomikos būklės srityje pakilome iš 42 į 36 vietą, vykdomosios valdžios efektyvumo - iš 34 į 31, verslo efektyvumo iš 33 į 31, o infrastruktūros iš 30 į 29 vietą. Tačiau visuose blokuose, išskyrus infrastruktūrą, ankstesniais metais esame turėję ir geresnių rezultatų.

Vertinimo svyravimas yra būdingas ir geriausiai pasirodančioms šalims, tačiau nerimą labiausiai kelia tai, kad mes esame įstrigę tarp vidutiniokų, o daug šurmulio sukeliančios reformos nei žmonių gerovei, nei išorės vertintojams didelio įspūdžio nedaro.

Kaip pabrėžiama paties centro pranešime, kiekviena lyderiaujanti šalis turi savo receptą, kaip palypėti konkurencingumo reitingų laipteliais.

JAV (pirmoji vieta 2018 m.) tai lėmė bendras aukštas ekonomikos lygis ir infrastruktūra, Honkonge - valdžios sektoriaus ir verslo efektyvumas. Lietuva pavyzdžiu galėtų pasitelkti Nyderlandus, kurių ketvirtoji vieta pristatoma kaip „subalansuotas“ kelias į konkurencingumą. Ši šalis 3-uose iš 4 pagrindinių blokų yra pirmajame dešimtuke.

Tikėtina, kad dalis Lietuvos reformų, tarp jų ir darbo kodekso pakeitimai, dar neatsispindi šių metų reitinguose ir, žinoma, juose dar neatsispindi naujausi mokestiniai pakeitimai, kurie jau sulaukė ne vien teigiamų tarptautinių ekspertų atsiliepimų. Tačiau matyti, kad pagal atskirus vertinimo kriterijus Lietuvai labai trūksta stabilumo.

Mes esame aukštai, vertinant tarptautinę prekybą, tačiau smunkame žemyn pagal tarptautines investicijas ir užimtumą. Nespindi mūsų rezultatai ir pagal darbo rinkos kriterijų. Galima spręsti, kad nesusitvarkome su opia problema – turime darbuotojų, tačiau jie neįsitvirtina darbo rinkoje arba jai netinka. Prie viso šito pridėjus tai, kad atsiliekame ne tik nuo Nyderlandų ar Austrijos, bet ir nuo Estijos pagal švietimo rodiklius, neramu, kad tarp vidutiniokų galime įstrigti ir ilgesniam laikui.

Lyderiaujančios šalys nepretenduoja būti pigiausiomis - priešingai, jose vyrauja aukštesnis pragyvenimo lygis ir didesnes kainos, o dažnai ir mokesčiai. Nyderlandai ar Austrija atsilieka nuo mūsų pagal mokesčių politikos kriterijų, tačiau reitinguose šios šalys yra kur kas aukščiau. Lyderiai nepuola keisti visų veikiančių teisės aktų pagal teorinius modelius, kurie turėtų būti palankiausi konkurencingumui - priešingai, ten užtikrinama, kad valstybėje būtų stabilumas, o žmogiškieji ištekliai ir infrastruktūra lengvai prienami ir efektyviai išnaudojami, nors jų kaina ir aukštesnė.

 

Straipsnis publikuotas naujienų portale Delfi.lt


Teisininkai: Linas Sesickas



Kontaktai

Jogailos 4, 01116 Vilnius
Telefonas: +370 5 2690 700