Šioje svetainėje naudojami slapukai. Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Privatumo politika Nesutinku Sutinku
Publikacijos

Kaip saugosime komercines paslaptis 2018 metais?2018-02-06

Karolinawww

Karolina Baronaitė-Birmontė

Teisingumo ministerijos iniciatyva 2017 m. pabaigoje parengtas Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo projektas bei Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso pakeitimų projektai. Teisės aktų pakeitimai inicijuoti siekiant perkelti į Lietuvos nacionalinę teisę 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo.

Iki vasario 16 d. laukiama pasiūlymų dėl pateiktų projektų Seimo teisės ir teisėtvarkos komitete.

Kas šiandien yra laikoma komercinėmis paslaptimis?

Komercinės paslaptys šiuo metu reglamentuotos Civiliniame kodekse (toliau – CK), kuris nustato komercinės (gamybinės) paslapties sąvoką. Informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą.

Akcinių bendrovių įstatymas (toliau – ABĮ) įtvirtina, jog bendrovės valdyba (jei valdyba nėra sudaroma – bendrovės vadovas) nustato, kokia informacija yra laikoma bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi. Kaip ir CK, ABĮ nurodoma, jog vieša informacija negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi.

Skirtingi įstatymai reglamentuoja skirtingų subjektų teisę gauti komercinę (gamybinę) paslaptį sudarančią informaciją bei nustato tokios informacijos teisinę apsaugą.

Akcininko teisė gauti konfidencialią informaciją

Pagal ABĮ bendrovė gali atsisakyti akcininkui teikti informaciją, kuri yra bendrovės komercinė (gamybinė) paslaptis, nebent akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą ir ši informacija akcininkui būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose nustatytus imperatyvius reikalavimus.

Įstatymo nuostata, suteikianti teisę akcininkui, valdančiam pusę bendrovės akcijų, gauti konfidencialią bendrovės informaciją, panaikinta nuo 2017 m. lapkričio 29 d. Taigi, akcininko turimų akcijų skaičius tiesiogiai neturi įtakos bendrovės teisei atsisakyti teikti konfidencialią informaciją akcininkui. Jei egzistuoja minėti pagrindai bendrovei atskleisti konfidencialią informaciją akcininkui, konfidencialumas užtikrinamas pasirašant susitarimą dėl konfidencialios informacijos neatskleidimo.

Įdomesnis klausimas - kokie atvejai galėtų pagrįsti akcininko būtinybę gauti bendrovės konfidencialią informaciją. Teismų praktikos šiuo klausimu kol kas nėra. Manytina, kad konfidencialios informacijos privalomo atskleidimo pagrindu galėtų būti, pavyzdžiui, bankų vykdomos vadinamosios „KYC“ (lietuviškai „Pažink savo klientą“) procedūros, kai akcininkas įpareigojamas pateikti bankui informaciją apie savo turimus verslus ir jų veiklą.

Konfidencialios informacijos apsauga pagal naująjį Darbo kodeksą

Pagal Darbo kodeksą darbdavys su darbuotoju gali susitarti dėl konfidencialios informacijos apsaugos tiek darbo santykių metu, tiek ir nutraukus darbo sutartį. Toks susitarimas galios vienerius metus po darbo santykių pasibaigimo, nebent šalys susitars dėl ilgesnio termino. Tačiau darbuotojams, net ir nepasirašius konfidencialumo įsipareigojimo, draudimas atskleisti konfidencialią informaciją galioja remiantis Konkurencijos įstatymu (žr. žemiau).

Taip pat teisę gauti komercinę (gamybinę) paslaptį turi darbo tarybos, pateikusios rašytinį įsipareigojimą tokios paslapties neatskleisti ir įrodžiusios, kad ši informacija būtina jų pareigoms atlikti. Esant šiai sąlygai, darbdavys gali atsisakyti teikti tokią informaciją tik jei ji dėl savo pobūdžio pagal objektyvius kriterijus pakenktų ar galėtų labai pakenkti įmonei ar jos veiklai. Toks darbdavio sprendimas gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

Konfidencialios informacijos apsauga pagal Konkurencijos įstatymą

Konkurencijos įstatymas įtvirtina draudimą naudoti, perduoti, skelbti kito subjekto komercines paslaptis be šių subjektų sutikimo, taip pat draudžiama tokią informaciją gauti iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą komercinės paslapties savininkui.

Darbuotojai, kurie sužinojo komercinę paslaptį dirbdami, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams po darbo santykių nutraukimo, nebent sutartis nustatytų ilgesnį terminą. Analogiška nuostata taikoma ir ūkio subjektams (bendrovėms), kuriems tam tikra kito subjekto komercinė (gamybinė) paslaptis tapo žinoma dėl tarpusavio sutartinių santykių.

Lietuvos teismų formuojama praktika dėl konfidencialios informacijos apsaugos

Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra ne kartą plėtojęs tiek konfidencialios informacijos, tiek komercinės (gamybinės) paslapties sąvoką ir aptaręs pagrindinius komercinės paslapties požymius - informacijos slaptumą, jos komercinę vertę ir protingus veiksmus informacijos apsaugai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog slaptumas ir vertingumas yra aiškinami kartu, nes informacija turi vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš konkurentus. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita.

Remiantis aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, konfidenciali informacija, atsižvelgiant į jos pobūdį ir svarbą bei konfidencialumo pareigos intensyvumo laipsnį, gali būti skirstoma taip:

  • Informacija, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pvz., viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys). Tokia informacija gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių.
  • Informacija, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, derybų vedimo būdai ir kt.).
  • Specifinio pobūdžio konfidenciali informacija. Kai darbuotojas su ja susipažįsta, ji netampa neatsiejama jo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi. Už šios informacijos atskleidimą, net ir pasibaigus darbo santykiams, buvusiam darbuotojui gali kilti teisinė atsakomybė.
  • Komercinės paslaptys.

Pasak teismo, konfidencialią informaciją, kuri tapo neatsiejama darbuotojų gebėjimų dalimi, darbuotojai privalo saugoti tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo. Pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais. Toks naudojimas nebus pripažintas konfidencialios informacijos įsipareigojimo pažeidimu ir teisinė atsakomybė nekils.

Kas keisis priėmus naująjį Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymą?

Perkėlus ES direktyvos nuostatas, pagrindiniai komercinės paslapties sampratos požymiai išliks nepakitę. Atsisakoma termino „gamybinė paslaptis“.

Naujasis Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymas detalizuos teisėto ir neteisėto komercinių paslapčių gavimo, naudojimo ir atskleidimo atvejus. Nustatomi nebaigtiniai tokių atvejų sąrašai, kuriuos gali pildyti ir kiti įstatymai. Paminėtina, kad komercinės paslapties gavimas laikomas teisėtu, jei ši informacija buvo nepriklausomai atrasta ar sukurta. Čia paminėtina šių dienų aktualija - teisėtai įsigyto produkto atgrąžos inžinerija (angl. reverse engineering)  kaip teisėtas informacijos gavimo būdas.

Dėl didelės informacijos apimties nevertinant įstatyme minimų komercinių paslapčių turėtojų teisių gynimo būdų, nieko kardinalaus siūlomi pakeitimai neįves. Tačiau visada rekomenduotina, pasikeitus reglamentavimui, atitinkamai pakoreguoti bendrovės dokumentus, kad būtų išvengta neaiškumų dėl nesuderinamumo su galiojančiais teisės aktais.

Planuojama, kad naujasis Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymas ir CK pakeitimai įsigalios 2018 m. antroje pusėje.

 

Karolina Baronaitė-Birmontė, advokatų kontoros GLIMSTEDT asocijuotoji partnerė, advokatė.

Straipsnis publikuotas naujienų portale vz.lt


Teisininkai: Karolina Baronaitė-Birmontė



Kontaktai

Jogailos 4, 01116 Vilnius
Telefonas: +370 5 2690 700