Publikacijos

Į viešąjį pirkimą – kartu ar atskirai?2018-02-27

Feliksaswww

Feliksas Miliutis

Praėjusių metų pabaigoje Konkurencijos taryba viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančioms įmonėms pasiuntė aiškų signalą, kad įmonių, galinčių pirkime dalyvauti savarankiškai, perkančiajai organizacijai pateikti jungtiniai pasiūlymai gali būti vertinami kaip draudžiami karteliniai susitarimai. Šis sprendimas apskųstas teismui, todėl galutinio vertinimo sulauksime tik po kelerių metų.

Pagal besiformuojančią praktiką viešuosiuose pirkimuose savarankiškai galinčios dalyvauti įmonės neturėtų teikti jungtinių pasiūlymų be objektyvių priežasčių, neturėtų to daryti dažnai, o užtikrinant reikiamus resursus prioritetą teikti subrangai. Vienai grupei priklausančioms įmonėms nereikėtų vengti viešuosiuose pirkimuose teikti savarankiškų pasiūlymų, tačiau pasiūlymai turi būti parengti ir pateikti savarankiškai, o jų sąlygos - nesuderintos, nepriklausomai nuo to, ar pasiūlymus teikia susiję, ar nesusiję ūkio subjektai.

2018 m. vasario pradžioje Europos Sąjungos teisingumo teismas „Lloyd's of London“ byloje patvirtino ankstesnę savo poziciją, propaguojančią neformalų ir į konkurenciją orientuotą vertinimą sprendžiant dėl vienai ūkio subjektų grupei priklausančių (susijusių) įmonių pasiūlymų, pateiktų viename pirkime atmetimo pagrindų egzistavimo. Sprendimas leidžia numanyti, kokia bus teismo pozicija artimiausiu metu priimtiname sprendime vadinamojoje „Specializuoto autotransporto“ byloje, kurioje teismas nagrinės nemažai su susijusių subjektų savarankišku dalyvavimu viename pirkime susijusių klausimų.

Atsižvelgiant į besiformuojančią praktiką, jau šiuo metu galima pateikti įžvalgų dėl to, kada tiekėjai viešajame pirkime gali dalyvauti pateikdami bendrą pasiūlymą, kada susiję subjektai gali pirkime dalyvauti savarankiškai ir kada geriau to nedaryti.

Kada bendras dalyvavimas viešajame pirkime gali būti neteisėtas?

Savo tyrime Konkurencijos taryba draudžiamu susitarimu pripažino dviejų konkurentų veiksmus, kai šie, galėdami savarankiškai dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, dalyvaudavo jungtinės veiklos pagrindu ir pateikdavo bendrą pasiūlymą. Pasak Konkurencijos tarybos, toks konkurentų bendradarbiavimas buvo sistemingas - jungtiniai pasiūlymai kurį laiką buvo teikiami analogiškomis bendradarbiavimo sąlygomis.

Didžiojoje dalyje Konkurencijos tarybos nagrinėtų viešųjų pirkimų buvo taikoma išankstinė tiekėjų kvalifikacinė atranka (ribotas konkursas), kurioje balai buvo skiriami už anksčiau įvykdytas panašias sutartis. Konkurencijos taryba nustatė, kad kiekvienas jungtinės veiklos partneris pagal turimą savarankišką patirtį būtų patekęs tarp 3 daugiausia balų surinkusių tiekėjų daugumoje nagrinėtų viešųjų pirkimų. Konkurencijos taryba konstatavo, kad siekis surinkti daugiau kvalifikacijos balų kvalifikacinėje atrankoje nėra pakankama priežastis pirkime teikti bendrą pasiūlymą. Konkurencijos tarybos atliktas tyrimas taip pat patvirtino, jog riboto konkurso (pirkimo su kvalifikacine atranka) procedūros taikymas skatina tiekėjų kooperaciją, todėl yra nepagrįstas, ir dažnas tokios procedūros taikymas gali turėti neigiamos įtakos konkurencijai.

Vertinant formaliai, atitiktis kvalifikaciniams reikalavimams turėtų įrodyti, kad tiekėjas yra pajėgus įvykdyti sutartį. Nepaisant to, neretai, dalyvaudamos viešuosiuose pirkimuose, įmonės savo resursus kooperuoja ne tam, kad formaliai atitiktų nustatytus kvalifikacinius reikalavimus (ypač atsižvelgiant į tai, kad vyrauja tendencija juos mažinti), bet siekdamos turėti pakankamai žmogiškųjų ir techninių resursų konkrečiu metu ir nustatytais terminais atlikti pavestą užduotį.

Kooperacija gali būti būtina dėl objektyvaus pirkimo objekto sudėtingumo, trumpų užduoties įgyvendinimo terminų ar dėl to, jog įmonė tuo pačiu metu vykdo kitus projektus ir naujai užduočiai vykdyti dėl to negali skirti reikiamų išteklių. Kooperacija leidžia pasidalinti su viešosios užduoties įgyvendinimu susijusią riziką, įskaitant riziką dėl perkančiosios organizacijos mokumo. Dėl to jungtiniai pasiūlymai viešuosiuose pirkimuose gali padidinti konkurenciją, nes kitu atveju nė vienas partneris pasiūlymo apskritai nepateiktų.

Taigi dalyvavimas pirkime pateikiant bendrą pasiūlymą neturėtų kelti problemų konkurencijos teisės požiūriu, jei kooperacija objektyviai būtina tam, kad pasiūlymas būtų pateiktas. Nepaisant to, reikiamus pajėgumus viešajai užduočiai įgyvendinti visų pirma rekomenduotina užsitikrinti ne kooperuojantis su konkurentais, bet kitais, mažiau konkurenciją ribojančiais būdais, pvz., partneriais ar subrangovais pasitelkiant įmones, neturinčias galimybių savarankiškai dalyvauti viešajame pirkime.

Taip pat rekomenduojama jungtinės veiklos sutartyse numatyti objektyvias ir realias bendradarbiavimo dalyvaujant viešajame pirkime (jungtinio pasiūlymo pateikimo) priežastis bei vengti dažnai ir bendradarbiauti dalyvaujant panašiuose viešuosiuose pirkimuose.

Ar susijusios įmonės gali viename pirkime pateikti savarankiškus pasiūlymus?

„Lloyd's of London“byloje ES teisingumo teismas pasisakė, jog pagrindo iš viešojo pirkimo pašalinti du susijusius viešojo pirkimo dalyvius vien dėl to, kad pasiūlymus pasirašė tas pats jų grupės atstovas nėra, bet toks pagrindas egzistuotų, jei pagal nedviprasmiškus įrodymus būtų nustatyta, jog jų sąlygos buvo suderintos. Šis sprendimas leidžia prognozuoti būsimą ES teisingumo teismo poziciją įmonių grupei priklausančių tiekėjų savarankiško dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose požiūriu reikšmingoje „Specialaus autotransporto“ byloje, kurioje  nagrinėjama situacija, kai dvi UAB „Ecoservice“ dukterinės įmonės viename pirkime pateikė savarankiškus pasiūlymus, vienas iš kurių perkančiosios organizacijos buvo pripažintas geriausiu. Viešojo pirkimo konkursą pralaimėjęs dalyvis tokį perkančiosios organizacijos sprendimą nusprendė ginčyti dėl to, jog perkančioji organizacija privalėjo atmesti susijusių tiekėjų pateiktus pasiūlymus.  ES teisingumo teismo buvo paprašyta atsakyti į klausimus, kaip turėtų būti vertinamas vienai įmonių grupei priklausančių tiekėjų savarankiškas dalyvavimas viename viešajame pirkime.

Sprendimas byloje dar nėra priimtas, tačiau  iš byloje pateiktos Generalinio advokato išvados ir jau aptartos teismo praktikos galima numanyti, kad būsimas sprendimas pirmenybę teiks praktiniam ir neformaliam požiūriui. Vadovaujantis Generalinio advokato išvada, jei pagal teisės aktų nuostatas nereikalaujama, kad konkurso dalyviai atskleistų savo tarpusavio ryšius, jie to padaryti savo iniciatyva neprivalo. Tačiau jei, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, perkančioji organizacija mano, kad susijusių įmonių savarankiškas dalyvavimas viešajame pirkime yra neskaidrus ir sumažins tiekėjų tarpusavio konkurenciją, ji turėtų reikalauti, jog susiję tiekėjai pateiktų tai paneigiančių įrodymų.

Pagal išvadą susijusių subjektų pateikti pasiūlymai neturėtų būti vertinami kaip vieno ūkio subjekto pateikti alternatyvūs pasiūlymai, todėl pagrindo atmesti tokius pasiūlymus draudimo teikti alternatyvius pasiūlymus pagrindu nėra. Tačiau  pasiūlymai turi būti parengti ir pateikti savarankiškai, o jų sąlygos turi būti nesuderintos.

 

Dr. Feliksas Miliutis, advokatų kontoros GLIMSTEDT vyresnysis teisininkas, advokatas

Straipsnis publikuotas naujienų portale vz.lt


Teisininkai: Dr. Feliksas Miliutis

Kontaktai

Jogailos 4, 01116 Vilnius
Telefonas: +370 5 2690 700