Šioje svetainėje naudojami slapukai. Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Privatumo politika Nesutinku Sutinku
Publikacijos

Jolanta Bernotaitė. Ar tikrai statybos inžinierių ir rangos įmonių atestavimas turi būti viešojo sektoriaus funkcija?2018-01-15

JolantaBwww

Jolanta Bernotaitė

Statybos dalyvių ir ekspertų atestavimu siekiama užtikrinti, kad statybos procesas atitiktų teisės aktų reikalavimus, o statinys būtų saugus žmogui ir aplinkai.

Atestavimas dažnai yra tam tikros profesijos savireguliacijos sudedamasis elementas, kai pasirengimo atlikti tam tikrus darbus, vykdyti veiklas nustatymas ir kvalifikacijos kėlimo organizavimas pavedamas tos profesijos savivaldai - tarkime, asociacijoms.

Statybos sektoriuje atestavimo keliai šiuo metu yra išsiskyrę.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą, vienų specialistų, dalyvaujančių statybos procese, atestavimą vykdo valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras (SPSC), kitų dalyvių – architektų - atestavimas jau ne vienus metus patikėtas Lietuvos architektų rūmams. Nuo 2017 m. sausio 1 d. Lietuvos architektų rūmai  yra  architektų savivaldos institucija su privalomąja naryste.

Praėjusių metų pabaigoje Aplinkos ministerija nagrinėjo galimybę atskirti SPSC vykdomą atestavimo funkciją nuo įmonė komercinės veiklos, tačiau, siekdama užtikrinti „atestavimo organizacinės sistemos skaidrumą ir stabilumą“[1], apsisprendė, kad statybos dalyvių atestavimas lieka viešojo administravimo funkcija. Taigi, statybos inžinierių, rangos įmonių atestavimo vykdymas liko valstybės įmonės, kurios pagrindinis tikslas – teikti statybos produktų sertifikavimo, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo, vidinės gamybos kontrolės tikrinimo ir vertinimo paslaugas, funkcija.

Statybininkų bendruomenė visada buvo ganėtinai susitelkusi ir pasižymėjo  stipriomis  savireguliacijos tradicijomis (galima netgi teigti, kad statybų sektoriaus bendruomeniškumas susiformavo anksčiau nei atsirado galimybė jungtis į įvairias asociacijas). Statybų sritį reguliuojančios teisės kūrime statybininkai turėjo stiprią, argumentuotą, laiko patikrintą poziciją. Paradoksalu, bet teisininkams iki šiol nepavyko pasiekti, kad kuriant, keičiant, pildant statybų proceso teisinio reguliavimo sistemą būtų atsisakyta statybos techninių reglamentų kategorijos, naudojant teisinės technikos požiūriu įprastesnius terminus –  taisykles, aprašus ir pan.

Vargu ar kas abejoja savireguliacijos ir savivaldos privalumais lyginant su išimtinai valstybiniu reguliavimu, ir ne tik todėl, kad, atitinkamą funkciją perdavus profesinei savireguliacijai, galėtų būti sutaupyta valstybės lėšų. Svarbus ir viešojo bei privataus sektorių pasitikėjimas vienų kitais. Be to, profesinė savireguliacija bei savivalda sukuria prielaidas ugdyti atsakomybę, leidžia laiku apsikeisti informacija, taikyti aukštus darbo bei etikos standartus ir kontroliuoti, kaip jų taikomasi. Pagaliau, ugdomas bendruomeniškumas.

Statybos proceso bei jo dalyvių veiklos teisinis reguliavimas Lietuvoje yra specifinis tuo aspektu, kad dar pirmojoje, 1996 metų, Statybos įstatymo redakcijoje buvo nustatyta, kad normatyvinių statybos techninių dokumentų sistemą, be valstybės valdžios institucijų, sudaro ir organizacijų (mokslo, mokymo, visuomeninių) bei įmonių, bendrovių, asociacijų nustatyta tvarka patvirtintų ar priimtų normatyvinių techninių dokumentų visuma. Ir pagal galiojančio Statybos įstatyme nuostatas prie dokumentų, reguliuojančių statybos procesą, be kita ko, priskiriami juridinių asmenų dokumentai, statinio projektavimo ir statybos įmonių, mokslo, studijų ir kitų institucijų paskelbti savanoriškai taikomi dokumentai.

Tai reiškia, kad jau ilgus metus įstatymo leidėjas pasitiki statybos procese dalyvaujančiais subjektais ir suteikia teisę jiems pasitvirtinti ir taikyti taisykles, dokumentus, reglamentuojančius statybos techninių reglamentų įgyvendinimo būdus ir metodus.

Vyriausybė pirmuosiuose šių metų pasitarimuose svarstė valstybės įmonių, tarp jų valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centras, pertvarkymo planą. Galbūt pats laikas spręsti dėl likusios dalies statybos sektoriaus dalyvių atestavimo, kvalifikacijos organizavimo perdavimo profesinei savireguliacijai ir savivaldai galimybės?

Turint omenyje statybos procese dalyvaujančių subjektų įvairovę bei Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktais nustatytus griežtus reikalavimus statiniams, statybos procesui, akivaizdu, kad reikalinga platesnė diskusija, į kurią turėtų įsitraukti statybos sektoriaus bendruomenė, valdžios, mokslo institucijos ir visi suinteresuotieji.

Ieškant geriausio sprendimo ir apsisprendžiant, kaip jis būtų įgyvendinamas, prasminga įvertinti ir kitų šalių bei mūsų pačių praktiką, teisinę aplinką ir konstitucinės doktrinos nuostatas[2]. Gal pokyčių banga paliestų ir kitų specialistų, pavyzdžiui, teritorijų planavimo, statybos techninės veiklos kultūros paveldo objekte atestavimo procesą ir paskatintų diskusijas, kurios pasitarnauti siekiant bendrų tikslų, aiškių procesų bei administracinės naštos mažinimo.



[1] Aplinkos ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus 2017-11-15 informacija (www.am.lt, rubrikoje „Naujienos“)

[2] Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. liepos 8 d., 2008 m. sausio 7 d. nutarimai

  

Jolanta Bernotaitė, advokatų kontoros GLIMSTEDT vyresnioji teisininkė. Straipsnis publikuotas naujienų portale Delfi.lt


Teisininkai: Jolanta Bernotaitė



Kontaktai

Jogailos 4, 01116 Vilnius
Telefonas: +370 5 2690 700