Šioje svetainėje naudojami slapukai. Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Privatumo politika Nesutinku Sutinku
Publikacijos

Ar tiesioginio skolinimo fondai atras Lietuvos verslą?2018-02-19

Linaswww

Linas Sesickas, advokatų kontoros GLIMSTEDT vadovaujantysis partneris

Tiesioginio skolinimo fondai verslo  pasaulyje auga kaip ant mielių. Remiantis „The Economist“ duomenimis, į Europą orientuotų fondų valdomas turtas per dešimt metų išaugo daugiau kaip 222 kartus – nuo 330 milijonų eurų 2006 metais iki 73,3 milijardo eurų 2017 metų viduryje. Ir tai dar ne pabaiga.

„Intermediate Capital Group“ 2017-ųjų pabaigoje paskelbė, kad po sėkmingos lėšų rinkimų kampanijos turi sukaupę  5,2 mlrd eurų, kurie bus skirti skolinti vidutinio dydžio Europos kompanijoms.

Tiesioginio skolinimo fondai atsirado JAV, iš kur netruko persikelti į Didžiąją Britaniją, o dabar savo veiklą plečia ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Jų tikslas - skolinti įmonėms, kurios yra per mažos užsitikrinti reikiamą kapitalą rinkoje, arba pinigai keliauja tokias įmones nusprendusiems įsigyti privatiems fondams.   

Tiesioginio skolinimo fondų populiarumas pradėjo sparčiai augti per finansinę krizę, kuri atsiliepė bankų  sektoriui. Bankai buvo priversti „išsivalyti balansus“ nuo rizikingesnių paskolų, tad šiame segmente atsirado vietos naujiems žaidėjams. Tačiau apie tiesioginio skolinimo fondus retai išgirstame Lietuvos kontekste.

Papildomos kapitalo pritraukimo formos Lietuvoje būtų taip pat sveikintinos. Jos padidintų konkurenciją ir bankų paskolų išdavimo sektoriuje, leistų plėstis inovatyviems verslams. Tačiau fondams, kurie JAV ar Europoje žvalgosi į vidutinio dydžio įmones, Lietuvos verslo subjektai gali pasirodyti tiesiog per maži. Pavyzdžiui, jau minėto „Intermediate Capital Group“ vidutinė paskola yra  140 mln. eurų, bet gali siekti ir 400 mln. Lietuvos mastais tai jau yra didelės paskolos. Net į 35-50 mln. eurų paskolos, kurios, ekspertų nuomone, gali būti perspektyvus tiesioginį skolinimą vystančių fondų segmentas, imančių subjektų skaičius Lietuvoje nėra didelis, o ir bankai stengtųsi neprarasti rinkos dalies.

Situacija gali pasikeisti, jei fondai, sukaupę reikšmingas sumas skolinimui, neberas tinkamų būdų kapitalui “įdarbinti” ir ims žvalgytis naujų, bet mažesnių rinkų. O tokių ženklų jau matyti. Fonduose yra susikaupę dešimtys milijardų eurų, kurie yra neišnaudoti paskoloms. Tad prasideda diskusijos, ar fondai ieškos naujų skolinimo krypčių, ar bus priversti pasitraukti iš rinkos.

Kitas svarbus aspektas - Lietuvos finansiniame sektoriuje bankai ryškiai vyrauja ir naujų žaidėjų atėjimas į paskolų rinką nebūtų lengvas. Apskritai Europoje bankai verslo paskolų sektoriuje yra įsitvirtinę kur kas stipriau nei JAV.  2015 m. bankų paskolos nefinansiniam verslo sektoriui JAV sudarė 24 proc. verslo finansavimo, Europoje - 74 proc. Todėl naujų finansavimo būdų atsiradimas, nesant stiprių sukrėtimų, tokių kaip praėjusio dešimtmečio finansinė krizė, dažniausiai vyksta lėtai.

Tačiau yra ir katalizatorių, kurie skatina tokių fondų dėmesį. Europoje nėra vienodos teisinės bazės, ypač bankroto teisės srityje, todėl fondams tenka kiekvienoje šalyje vertinti, kokią riziką jie prisiima ir koks yra galimas pelnas. Pastaruoju metu perspektyviomis tiesioginio skolinimo kryptimis laikomos Šiaurės Europos šalys, kurios yra vertinamos kaip kreditoriams palankios  įmonių nemokumo atvejais[1].

Žinoma, svarbu ir bendras valstybės institucijų požiūris į tokio skolinimo galimybes.

Pastaraisiais metais Vokietija, Prancūzija ir Italija supaprastino reikalavimus fondams, kurie teikia tiesiogines paskolas. Lietuvoje vien teisinės bazės supaprastinimas greičiausia nebūtų efektyvus  dėl mažo rinkos dydžio, todėl perspektyviau būtų institucijoms siekti, kad tiesioginių paskolų fondų veikla būtų kuo aiškiau apibrėžta ES teisės aktais, kurie suteiktų fondams galimybes laisviau veikti visoje ES erdvėje ir verstų mažiau derintis prie kiekvienos šalies nacionalinių ypatumų.

Manyčiau, tai suteiktų galimybes tiesioginio skolinimo fondams žengti į mažesnes rinkas, o Lietuvos įmonėms sukurtų dar vieną būdą prisitraukti papildomą kapitalą.

 



[1]http://www.whatinvestment.co.uk/europe-begins-to-position-itself-as-a-direct-lending-competitor-2554336/

 

Linas Sesickas, advokatų kontoros GLIMSTEDT vadovaujantysis partneris. Straipsnis publikuotas naujienų portale vz.lt


Teisininkai: Linas Sesickas



Kontaktai

Jogailos 4, 01116 Vilnius
Telefonas: +370 5 2690 700