Publikacijos

Karolina Baronaitė-Birmontė: geros žinios užsieniečiams, kurie investuoja arba ketina investuoti Lietuvoje2017-01-20

Karolinawww

Advokatė Karolina Baronaitė-Birmontė

Nuo šių metų pradžios įsigaliojo Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai, kurie gerokai palengvina Lietuvoje jau investavusių ar ketinančių investuoti užsieniečių gyvenimą.

Nauji leidimai gyventi išduodami daug greičiau.Pagal naujas įstatymo nuostatas, būsimieji akcininkai gaus leidimus laikinai gyventi Lietuvoje dvigubai ilgesniam laikui nei iki šiol - 2 metams, o dokumentų nagrinėjimo terminai trumpėja perpus iki 2 mėnesių (skubos tvarka – 1 mėnuo).

Atsiranda reali galimybė į Lietuvą pasikviesti šeimos narius.Akcininkai ir vadovai, gavę leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, galės pasikviesti atvykti ir savo šeimos narius – nuo šiol nebetaikomas pereinamasis 2 metų laikotarpis. Leidimo gyventi išdavimo procedūros šeimos nariams bus tokios pat trumpos - iki 2 mėnesių (skubos tvarka – 1 mėnuo).

Lankstesni reikalavimai darbo vietų kūrimui.Natūralu, jog valstybė suinteresuota naujų darbo vietų kūrimu. Toks reikalavimas yra keliamas ir užsieniečių steigiamoms įmonės, jei akcininkai siekia gauti leidimus laikinai gyventi. Tačiau valstybės kišimasis yra labai ribotas - nenustatomas minimalus darbuotojų skaičius, o siejamasi su atlyginimų fondu, kuris turi būti ne mažesnis nei 2 vidutiniai atlyginimai.

Papildoma nauda ketinantiems investuoti daugiau.Kaip ir iki šiol galiojęs įstatymas, nauja jo redakcija numato galimybę užsieniečiui gauti leidimą laikinai gyventi 3 metus, jei jis investuos ne mažiau kaip 260 000 eurų į įmonę, kurioje bus įdarbinti 5 darbuotojai ir toks užsienietis valdys ne mažiau kaip 30 procentų akcijų arba bus paskirtas įmonės vadovu.

Tačiau taip pat įsigalioja ir nauja nuostata, numatanti galimybę gauti leidimą laikinai gyventi 3 metus užsieniečiui, kuris yra paskirtas įmonės vadovu, jei tos įmonės nuosavas kapitalas sudaro ne mažiau kaip 500 000 eurų ir joje dirba ne mažiau kaip 10 darbuotojų, kuriems mokamas ne mažesnis kaip vidutinis darbo užmokestis. Į įdarbintų užsieniečių skaičių yra įskaičiuojami lietuviai, ES piliečiai bei aukštos profesinės kvalifikacijos trečiųjų šalių piliečiai.

Įvedamos „Startuolio vizos“. Nuo 2017 metų įstatymu įtvirtinama galimybė gauti vadinamąsias startuolio vizas. Iš tiesų tai ne vizos, o leidimai laikinai gyventi, išduodami vieneriems metams su galimybe pratęsti dar vieneriems metams.

Startuolių akcininkams, palyginti su įprastų įmonių akcininkais, taikoma lengvatinė leidimų gyventi išdavimo tvarka: nėra nustatytas reikalavimas įdarbinti atitinkamą kiekį darbuotojų, mokėti jiems didesnį nei minimalų atlyginimą, papildomai investuoti į bendrovės nuosavą kapitalą. Startuolių akcininkai galės taip pat pasikviesti atvykti savo šeimos narius.

Pagal įstatymo nuostatas, startuoliu laikoma bendrovė, kuri užsiima veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu. Ar įmonė tuo užsiima ir ar šiai veiklai vykdyti užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą, raštu patvirtins Ūkio ministerijos įgaliota institucija.

Nors įstatymas ir įsigaliojęs, tačiau lydimieji teisės aktai dar nėra priimti. Tikimasi, jog startuolių vertinimo tvarkos aprašas bus priimtas ir minėti leidimai bus išduodami artimiausiu metu.

Karolina Baronaitė-Birmontė, advokatų kontoros GLIMSTEDT vyresnioji teisininkė, advokatė

Straipsnis buvo publikuotas naujienų portale Delfi.lt


Teisininkai: Karolina Baronaitė-Birmontė

Kontaktai

Jogailos 4, 01116 Vilnius
Telefonas: +370 5 2690 700