Publikacijos

Kaip spręsti verslo ginčus, atsidūrus aklavietėje?2017-10-05

Ausrawww

Aušra Maliauskaitė-Embrektė

Akcininkų ginčų priežastys būna įvairios – skirtingas bendrovės veiklos strategijos, krypčių ir tikslų suvokimas, dividendų mokėjimo tvarka ir dydis, finansavimo šaltiniai, nuostolių dengimo principai, atlyginimai bendrovėje dirbantiems akcininkams, pasitraukimo iš verslo būdai, mažumos ir daugumos akcininkų interesų nesutapimas, taip pat asmeniniai nesutarimai bei daugelis kitų priežasčių. Apie tai kaip išvengti kylančių ginčų, kada atsiduriame aklavietės situacijoje, ir kaip ji yra sprendžiama, aptarėme su advokatų kontoros GLIMSTEDT asocijuota partnere, advokate Aušra Maliauskaite-Embrekte.

Bendrovės įstatų adaptavimas

Pasak GLIMSTEDT advokatės, teisiniu požiūriu jau steigimo stadijoje svarbu tinkamai pasirinkti akcininkų struktūrą ir tinkamai parengti pagrindinį bendrovės steigimo ir veiklos dokumentą – bendrovės įstatus, t.y. nesinaudoti dabar dažnai praktikuojama standartine įstatų forma, o adaptuoti įstatus konkrečiai bendrovei, konkrečiai veiklai ir konkrečiai akcininkų struktūrai. „Bendrovės veiklos optimizavimas didžiąja dalimi priklauso nuo tinkamo ir profesionalaus bendrovės valdymo. Tinkamas ir profesionalus bendrovės valdymas yra jos konkurencingumo stiprinimo sąlyga. Tad jau pradiniame verslo vystymo etape svarbu nusistatyti bendrovės gerojo valdymo principus“, – pasakojo A. Maliauskaitė-Embrektė.

Ginčų išvengimas

Advokatė pabrėžė, kad siekiant išvengti ginčų, taip pat svarbu tinkamai ir laiku sureguliuoti akcininkų tarpusavio santykius ir imtis prevencijos priemonių galimiems jų interesų išsiskyrimams, kurie vėliau gali virsti teisminiais akcininkų ginčais. Veiksminga priemonė užkirsti kelią galimiems akcininkų ginčams yra akcininkų sutartis, reguliuojanti esminius klausimus, susijusius su bendrovės valdymu – bendrovės valdymo principus, bendrovės valdymo organų struktūrą, kompetenciją bei ribojimus, akcininkų susitarimus dėl balsavimo bei kitus klausimus. „Kilus nesutarimui ir išnaudojus susitarimo galimybes šalių tarpusavio derybų būdu reikėtų taip pat išnaudoti ir alternatyvius ginčų sprendimo būdus, pavyzdžiui, mediaciją“ – pasakojo pašnekovė. Pasak A. Maliauskaitės-Embrektės, ginčų sprendimas teisminėmis priemonėmis turėtų būti tik kaip kraštutinė priemonė (lot. ultima ratio), kurią pasitelkti reikėtų tik tuo atveju, kai būtų išnaudoti visi kiti taikaus susitarimo būdai. Advokatė akcentavo, kad akcininkų sutartyje akcininkams patartina iš anksto susitarti dėl tokių veiklos aspektų kaip veiklos tikslai bei jų siekimo strategija, įmonės finansavimo klausimai, dividendų mokėjimas, valdymo organų kompetencija, sprendimų priėmimas, aklavietės situacijos (angl. deadlock), (jei taikoma) sprendimo būdai, išėjimo iš verslo būdai, akcininkų teisė į informaciją ir kt.

Aklavietės situacija

GLIMSTEDT advokatė atkreipė dėmesį, kad daugiausia nesklandumų kelianti yra tokia akcininkų struktūra, kai keli asmenys (ar asmenų grupės) bendrovės akcijų suteikiamas balsavimo teises pasidalina po lygiai. Pasak pašnekovės, esant tokiai akcininkų struktūrai ir kilus nesutarimams, akcininkai esminiais bendrovės veiklai klausimais įprastai ima balsuoti skirtingai. Pagal galiojantį reguliavimą, akcininkų susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau akcininkų balsų negu prieš (jeigu LR akcinių bendrovių įstatymas ar bendrovės įstatai nenustato didesnės daugumos). Neturint reikalingos daugumos, susiklosto situacija, kai sprendimai bendrovėje nepriimami. Įmonės valdyme susiklosto aklavietės (angl. deadlock) situacija (toliau – teisinė aklavietė, aklavietė arba deadlock). Advokatė akcentavo, kad konkurencingoje verslo aplinkoje tokia situacija rizikinga net ir sėkmingam verslui.

Deadlock“ situacijų sprendimo būdai

Pasak A. Maliauskaitės-Embrektės, ne visas teisinės aklavietės situacijas pavyksta išspręsti taikiu būdu. „Teisminėje praktikoje deadlock situacijos sprendžiamos taikant įvairias teisines priemones, pavyzdžiui, atliekant priverstinį akcijų pardavimą, juridinio asmens veiklos tyrimą ar skiriant turto administratorių. Jei bendrovėje yra sudaryta ir galioja akcininkų sutartis, aklavietės sprendžiamos jose numatyta tvarka ir priemonėmis“, – pasakojo advokatė. Pasak pašnekovės, skirtingų jurisdikcijų teisininkai gali pasiūlyti pačias įvairiausias ir sudėtingiausias teisines konstrukcijas, skirtas spręsti deadlock situacijas. Dažnai teisinės aklavietės situacijos sprendimo būdas priklauso nuo esminių klausimų, kuriais siekiama konsensuso, pobūdžio ir apimties.

GLIMSTEDT advokatė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos teisinėje praktikoje dažniausiai susiduriama su šiais aklaviečių sprendimo būdais:

Rusiška ruletė – tai gana agresyvus teisinės aklavietės situacijos sprendimo būdas, kai viena iš aklavietės šalių pateikia pranešimą kitai šaliai, kuriame nurodo sumą, kuria vertina savo interesą versle. Šalis, kurį gauna šį pasiūlymą, turi teisę arba parduoti savo dalį, arba pirkti pasiūliusios šalies akcijų dalį pasiūlyme pateikta kaina ir sąlygomis. Šis sprendimo būdas palankesnis stipresnėje finansinėje padėtyje esančiai šaliai bei nereikalauja akcijų vertinimo.

Aklavietės aukcionas (dar vadinamas Texas shoot-out) – tai aklavietės sprendimo būdas, kai kiekviena šalis trečiajai šaliai (tarpininkui) pateikia kitai šaliai/šalims skirtą antspauduotą pasiūlymą dėl kitos šalies/šalių akcijų išpirkimo. Pasiūlymai paviešinami vienu metu. Laimi tas pasiūlymas, kuriame yra nurodyta aukščiausia kaina. Jį pateikęs asmuo privalo nupirkti kitos šalies akcijas, o mažesnės vertės pasiūlymą pateikusi šalis privalo savo akcijas parduoti pasiūlyme nurodyta kaina ir sąlygomis. Šiuo atveju akcininkų sutartyje svarbu aptarti aiškų ir baigtinį sąrašą sąlygų, kurios nurodytinos tokiame pasiūlyme (pvz., akcijų kaina, atsiskaitymo terminai, nuosavybės teisės į akcijas perėjimo momentas, kt.)

Aklavietės arbitražas – švelnesnis būdas, kai šalys nenori įsipareigoti taikyti drastiškų išsiskyrimo procedūrų. Tuo atveju šalys turi sutarti dėl vieno iš akcininkų sutartyje numatytų aklavietės sprendimo variantų. Jei nepavyksta susitarti, paprastai pasitelkiamas nepriklausomas ekspertas (arbitras), kuris privaloma tvarka turi nuspręsti, kurį iš pasiūlytų variantų šalys turi pasirinkti. Eksperto samdymo išlaidos dalinamos šalių sutartu būdu (lygiomis dalimis ar kitomis proporcijomis). Šis sprendimo būdas palankiausias, kai sprendžiami techninio ar faktinio pobūdžio klausimai.

Aklavietės mediacija – šis būdas ypatingas tuo, jog jo galutinis tikslas yra šalių kompromisas, o ne akcininkų išsiskyrimas. Paprastai tokiu atveju akcininkų sutartyje yra įtvirtinamos nuostatos, kad šalys naudosis tarpininko / mediatoriaus paslaugomis tol, kol nesuras joms abiem priimtino sprendimo. Skirtingai nei aklavietės arbitražo atveju, mediatorius nepriima šalis įpareigojančio sprendimo.

„Nepriklausomai nuo to, koks aklavietės sprendimo būdas yra numatytas akcininkų sutartyje, procedūriškai jos įgyvendinimas dažnai užima nemažai laiko, tuo tarpu verslas yra neigiamai veikiamas dėl sprendimų nepriėmimo“, – sakė A. Maliauskaitė-Embrektė. Pasak advokatės, prieš apsisprendžiant, kokią teisinę konstrukciją pasirinkti sprendžiant aklavietėssituaciją, konkretaus verslo ar konkrečios akcininkų sutarties atveju rekomenduotina pasitelkti į pagalbą profesionalius teisininkus.

 

Aušra Maliauskaitė-Embrektė, advokatų kontoros GLIMSTEDT asocijotoji partnerė, advokatė. Straipsnis publikuotas naujienų portale BZN Start.


Teisininkai: Aušra Maliauskaitė-Embrektė

Kontaktai

Jogailos 4, 01116 Vilnius
Telefonas: +370 5 2690 700