Publikacijos

2017 metai: ar augimas Lietuvoje bus mažesnis už potencialą?2017-01-03

Linaswww

Advokatas Linas Sesickas

2017 metus pasitinkame pasaulyje, kuriame vyrauja netikrumas. ES ir Lietuvoje įvyko nemažai teigiamų pokyčių, kurie liudija viešųjų ekonomikų atsigavimą. Jos vėl auga, ES didėja ir investicijos. Tačiau pagrindo nerimauti yra nemažai - atsigavimas tebėra trapus, o augimas, užimtumas ir investicijos stabdomos įvairiausių faktorių. 

Europos Komisija savo pagrindiniais prioritetais 2017 metais nurodė sukurti daugiau darbo vietų bei užtikrinti didesnį augimą ir investicijas. Ji paragino valstybes kurti perspektyvią ekonominę ateitį visiems, apsaugoti mūsų visų gyvenimą, suteikti geresnių galimybių jaunimui. Prioritetinės veikimo kryptys turėtų būti pagrįstos vertybių trikampio ekonominės politikos strategija, kurią sudaro investicijos, struktūrinės reformos ir atsakingai tvarkomi viešieji finansai. 

Šioje įžvalgoje pateiksiu tam tikrus lyginamuosius Lietuvos ir ES ekonominio ir socialinio gyvenimo pjūvius, kad adekvačiau suprastume, kur yra mūsų visuomenė ir kur artimiausiu metu ji judės, taip pat ką valdžia ir kiekvienas iš mūsų galėtų padaryti, kad gyvenimas Lietuvoje būtų saugesnis ir geresnis. Joje bus daugiau skaičių nei jų analizės, tačiau neretai skaičiai pasako kur kas daugiau, nei jų aiškintojai. 

Ekonominiai parametrai: tiesioginės užsienio investicijos, valstybės skola, valdžios sektoriaus deficito lygis. 

ES ekonomika vėl nuosaikiai auga ir prognozuojama, kad artimiausiais metais augs toliau. ES BVP dabar didesnis nei prieš krizę, tačiau BVP ir produktyvumo augimo rodikliai tebėra mažesni už potencialą, o investicijų lygis nesiekia buvusio prieš krizę.      

  • Tiesioginės užsienio investicijos:

 

2013 metai

2014 metai

2015 metai

Europos   Sąjunga: investicijų dydis, mln Eur

 

 

6 732 587,6

7 337 550,1

8 214 443,1

Europos   Sąjunga: investicijų dydis, tenkantis vienam gyventojui[1], Eur

13 198

 

14 384

 

16 103

 

Lietuva: investicijų dydis, mln Eur

 

2162,9

2083,9

2162

Lietuva: investicijų dydis,   tenkantis vienam gyventojui[2], Eur

745

718

745


[1] Skaičiavimo tikslais imtas 2016 m. sausio 1 d. ES 28 valstybių gyventojų skaičius, lygus 510,1 mln.

[2] Skaičiavimo tikslais imtas 2016 m. sausio 1 d. Lietuvos gyventojų skaičius, lygus 2,9 mln. 

  • Valstybės skola

Kai kuriose ES valstybėse skolos lygis labai aukštas: septynių euro zonos valstybių (Prancūzijos, Ispanijos, Belgijos, Kipro, Portugalijos, Italijos ir Graikijos) narių skola beveik siekia arba viršija 100 % BVP. Lietuvos skola sudaro beveik 40 % BVP.

  • Valdžios sektoriaus deficito lygis

ES valdžios sektoriaus deficito lygis euro zonoje nuo 6 % BVP vidurkio per kelerius metus sumažėjo iki gerokai mažesnio negu 2 % šiais metais ir, numatoma, mažės toliau. 

Lietuvoje valdžios sektoriaus deficito lygis, Eurostato duomenimis, nuo 2011 m. taip pat mažėja. 2011 m. jis siekė 8,9 % BVP, o 2015 m.  - 0,2 % Iš visų deficitą fiksavusių ES valstybių Lietuvoje jis buvo mažiausias. 2016 metų valdžios sektoriaus deficitas turėtų siekti 0,8 % BVP. 

Socialiniai parametrai: nedarbo lygis, užimtumo lygis, gyventojų skaičius, visuomenės senėjimas, pajamų nelygybė, nelygybė. 

  • Nedarbo lygis ES nuolat mažėjo ir 2016 m. rugsėjį buvo 8,6 % - tai žemiausias lygis nuo 2009 m. Daugelyje Europos šalių nedarbo lygis išlieka gerokai per aukštas, o užsitęsęs didelio nedarbo laikotarpis padarė nemažai socialinės žalos daugeliui valstybių narių. Lietuvoje nedarbo lygis 2014 metais sudarė 7,1 %, 2015 metais – 6,1%, 2016 m. antrąjį ketvirtį - 8,8 proc. 
  • Užimtumo lygis 20-64 metų amžiaus grupėje ES siekia 71,1 %[1] ir pirmą kartą viršijo 2008 metų lygį. Lietuvos 20-64 metų amžiaus grupėje užimtumo lygis po truputį didėja: 2015 m. siekė 73,3%[2]. 2016 m. III ketvirtį sudarė 75,7 proc. (Lietuvos statistikos departamento duomenimis). 
  • Gyventojų skaičius  2016 m. sausio 1 d. 28 Europos Sąjungos valstybėse sudarė 510,1 milijonų (1,8 mln. daugiau nei prieš metus). Vien tik 2014 metais Europos Sąjungoje gyventojų skaičius išaugo 1,3 mln. 2015-ieji buvo pirmieji metai nuo 1961-ųjų, kai 28 Europos Sąjungos valstybėse gyventojų skaičius natūraliai sumažėjo. Nuo 1960 iki 2016 metų gyventojų skaičius 28 ES valstybėse padidėjo 103.4 mln. (nuo 406,7 mln. iki 510,1 mln.).  2016 sausio 1 d. duomenimis, atskirų ES valstybių narių gyventojų skaičius svyravo nuo 0,4 mln. Maltoje iki 82,2 mln. Vokietijoje. Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Italija kartu sudarė daugiau nei pusę (53,8 %) visos ES gyventojų.
  • [1] 2016 m. antrą ketvirtį.

    [2] Eurostat duomenimis.

    Gyventojų skaičiaus augimas ES valstybėse narėse pasiskirstė netolygiai. 17 valstybių gyventojų skaičius didėjo, 11 - mažėjo. Liuksemburge, Austrijoje, Vokietijoje, Maltoje ir Švedijoje užfiksuotas aukščiausias gyventojų augimo tempas: 1000 gyventojų teko 10 naujų gyventojų, tai beveik 3 kartus viršijo ES vidurkį, kuris yra 3,5 naujų  gyventojų 1000 gyventojų. Labiausiai gyventojų padaugėjo Liuksemburge - 23,3 nauji gyventojai 1000 gyventojų, labiausiai gyventojų sumažėjo Lietuvoje (-11,3 1000 asmenų), Latvijoje (-8,7) ir Kroatijoje (-8,2). 

  • Visuomenės senėjimas kelia grėsmę socialinės apsaugos sistemų finansiniam tvarumui ir adekvatumui.

 

0-14 metų

15-64 metų

65   metai ir vyresni

 

2005 metai

2015 metai

2005 metai

2015 metai

2005 metai

2015 metai

Europos   Sąjunga

 

16.3%

15.6%

67.2%

65.6%

16.6%

18.9%

Lietuva

17.1%

14.6%

67.1%

66.6%

15.8%

18.7%

 

  • Pajamų nelygybė: 20 % gyventojų, gaunančių daugiausia pajamų, santykis su 20% gyventojų, gaunančių mažiausiai pajamų:

 

2013 metai

2014 metai

2015 metai

Europos   Sąjunga

5,0

5,2

5,2

Lietuva

6,1

6,1

7,5

 Lietuvoje pajamų nelygybė šiuo metu yra bene didžiausia visoje Europos Sąjungoje. 

  • Nelygybė. Eurostato duomenimis, 2015 metais Lietuvos bendrą pajamų nelygybės dydį atspindintis Gini indeksas, kur 0 reiškia visišką lygybę, o 100 – visišką nelygybę, sudarė 37,9. Per pastarąjį dešimtmetį indeksas šiek tiek svyravo: po 2008 metų pasaulinės finansų krizės padidėjo, tarp 2010 ir 2012 – sumažėjo, o vėliau vėl ėmė kopti viršun. Tačiau per visą laikotarpį jis buvo didesnis už ES vidurkį.

Dėl didelės pajamų nelygybės mažėja ekonomikos našumas ir tvaraus jos augimo potencialas. Didelė, nuolatinė nelygybė skatina susirūpinti teisingumu. Ji dažniausiai atspindi didelę skurdo ir socialinės atskirties riziką. Nelygybė turi neigiamą įtaką ir ekonomikai, nes dėl jos nepakankamai panaudojamas žmogiškasis kapitalas. 

Europos Komisijos 2017 metų prognozė Lietuvai

 

BVP   augimas (%)

2,7

Infliacija   (%)

1,7

Nedarbas   (%)

7,4

Valdžios   sektoriaus balansas (% BPV)

-0,8

Bendroji   valstybės skola (% BVP)

43,3

Einamosios   sąskaitos balansas (% BVP)

-1,2

 

Lietuvos, kaip ir kai kurių kitų ES valstybių, švietimo, darbo rinkos ir socialinės apsaugos institucijų struktūra nepakankamai užtikrina jų paskirtį investuoti į žmogiškąjį kapitalą ir siekti teisingų rezultatų. Jos nepadeda kompensuoti nelygių galimybių ir savo ruožtu prisideda kuriant nuolatinę, vis didėjančią pajamų nelygybę. 

Lietuva dar nebaigė struktūrinių reformų, o jai skirtos rekomendacijos pernelyg dažnai įgyvendinamos fragmentiškai. Produktų, paslaugų ir darbo rinkų modernizavimas turėtų išlikti prioritetas. 

 

Linas Sesickas, advokatų kontoros GLIMSTEDT partneris

Straipsnis publikuotas naujienų portale vz.lt


Teisininkai: Linas Sesickas

Kontaktai

Jogailos 4, 01116 Vilnius
Telefonas: +370 5 2690 700