Šioje svetainėje naudojami slapukai. Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Privatumo politika Nesutinku Sutinku
Publikacijos

„Google“ knygų byla: to Lietuvoje nenutiktų2016-05-19

JAV Aukščiausiasis Teismas šių metų balandį garsiojoje „Google“ knygų byloje (Authors Guild v. Google books), trukusioje daugiau nei dešimtmetį, priėmė sprendimą atmesti Autorių gildijos (angl. Authors Guild) apeliacinį skundą dėl autorių teisių pažeidimo. Ginčas kilo įgyvendinant „Google“ knygų bibliotekos projektą, kurio metu knygos buvo skaitmeninamos, daromos prieinamos jas pateikusioms bibliotekoms bei siekiant sudaryti viešai prieinamą duomenų bazę, kad skaitytojai, pateikę atitinkamą užklausą, galėtų susipažinti su knygos turiniu bei skaityti teksto fragmentus.

Reikia pabrėžti, kad „Google“ skaitmeninė biblioteka nesuteikia galimybės matyti visą knygos tekstą ar reikšmingą jo dalį. Ši veikla buvo ir yra vykdoma ne tik vadinamųjų viešo naudojimo (angl. public domain) kūrinių, bet ir kūrinių, į kuriuos autorių teisės dar nepasibaigusios, atžvilgiu, neturint autorių sutikimo ir jiems už tai nemokant jokio atlygio. Autorių gildija argumentavo, kad minėta veikla pažeidžia autorių teises, tačiau JAV Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad toks knygų naudojimas yra teisėtas autorių teisių apribojimas, nes atitinka sąžiningo naudojimo (fair use) reikalavimus.

JAV - visuomenės interesų prioritetas autoriaus teisių atžvilgiu

Toks teismo sprendimas nebuvo netikėtas, nes JAV autorių teisių sistema (copyright) labiau orientuota į naudą visuomenei, o ne atskiro autoriaus interesus, kaip tai būdinga vadinamajai „droit d‘auteur“ autorių teisių sistemai, kurią perėmė daugelis Europos valstybių, įskaitant ir Lietuvą. Pagal JAV teisę, tam, kad autorių teisių apribojimas būtų teisėtas, reikia įrodyti sąžiningo naudojimo faktą. JAV įstatymuose nėra konkrečiai įvardinti atvejai, kurie laikomi sąžiningu naudojimu - tik tikslai bei kriterijai, vadinami „Keturių sąžiningo naudojimo veiksnių testu“, pagal kurį yra vertinamas kūrinio naudojimo sąžiningumas. Šis testas apima naudojimo būdą ir tikslą, kūrinio pobūdį, naudojamo kūrinio dalies apimtį ir reikšmę bei naudojimo poveikį potencialiai rinkai.

Įvertinęs naudojimo tikslą bei kitus kriterijus, „Google“ knygų byloje teismas pripažino, kad „Google“ skaitmeninės bibliotekos atveju naudojimas yra sąžiningas, nes „Google Books“ projektas naudingas visuomenei, skatina mokslo bei meno pažangą ir kartu išlaiko pagarbą autorių teisėms. Be to, „Google“ skaitmeninė biblioteka naudinga ir patiems autoriams bei leidėjams, nes pritraukia naujų skaitytojų ir skatina knygų pirkimą.

Tai ne vienintelė tokia byla JAV teismų praktikoje. 2014 m. byloje Autorių gildija prieš „HathiTrust“ jau buvo iškeltas klausimas dėl knygų skaitmeninimo ir skaitmeninės internetinės bibliotekos kūrimo teisėtumo. Toje byloje teismas taip pat pasakė, kad tokios bibliotekos, esant tam tikroms aplinkybėms, nepažeidžia autorių teisių, net jei jos sudaromos ir neturint autorių sutikimo ir nemokant jiems atlyginimo.

Lietuvoje - autorių teisių prioritetas

„Droit d‘auteur“ sistemos valstybėse, įskaitant Lietuvą, sprendžiant, ar konkretus atvejis patenka į autorių teisių apribojimo apimtį, turi būti įvertinama tarptautinėse konvencijose ir Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme įtvirtinta „Trijų pakopų testo“ taisyklė, pagal kurią apriboti turtines teises leidžiama specialiais įstatymo numatytais atvejais, o turtinių teisių apribojimas neturi prieštarauti įprastiniam kūrinio naudojimui ir nepagrįstai pažeisti teisėtų autoriaus arba kito autorių teisių subjekto interesų.

Lietuvoje autorių teisių apribojimas bus teisėtas tik tada, jei toks kūrinio panaudojimo atvejis yra konkrečiai įtvirtintas įstatyme ir atitiks kitus du „Trijų pakopų testo“ kriterijus. Skirtingai nei JAV, pas mus teismams neleidžiama plečiamai aiškinti autorių teises ribojančių nuostatų. Taigi norint sukurti „Google“ skaitmeninei bibliotekai analogą Lietuvoje, reikėtų gauti kiekvienos skaitmeninamos knygos autoriaus sutikimą bei jam mokėti atlyginimą. Jei „Google“ knygų byla būtų nagrinėjama Lietuvos teismuose taikant Lietuvos teisę, bylos baigtis būtų visiškai priešinga - teismas konstatuotų autoriaus teisės atgaminti kūrinį bei padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais pažeidimą, nes tokio autorių teisių apribojimo įstatymas konkrečiai nenumato.

Mokslo pažanga - antroje vietoje

Toks griežtas ir nelankstus „droit d‘auteur“ sistemos autorių teisių reglamentavimas gali būti vertinamas kaip visuomenės mokslo pažangos vystymosi stabdis, nes technologijos leidžia mūsų gyvenimui tapti daug patogesniam ir padeda veiksmingiau išnaudoti turimą laiką. Kelia abejonių, ar toks griežtas autorių teisių apribojimas iš tiesų neigiamai veikia autorių teises, nes skaitytojas neturi galimybės perskaityti reikšmingos teksto dalies.

Tuo tarpu skaitmeninė biblioteka, kuri leistų susipažinti su knygos turiniu bei atlikti paiešką knygos tekste, taupytų skaitytojų laiką ir prisidėtų prie mokslo vystymosi bei knygų populiarinimo. Pagaliau, skatintų knygų pirkimus - populiarėjant internetinei prekybai, sunku apsispręsti pirkti konkrečią knygą matant vien jos pavadinimą ar viršelį, o atlikus paiešką, galima susidaryti labiau informuotą nuomonę apie knygą ir ją įsigyti internetu.

Europos Sąjungos mastu jau pastebimos tendencijos diskutuoti knygų skaitmeninimo liberalizavimo klausimais, tačiau, be pavienių Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bylų ir Europos Komisijos iniciatyvų, realių reglamentavimo švelninimo mechanizmų dar nėra įgyvendinta.

Autorė: GLIMSTEDT vyresnioji teisininkė, advokatė Asta Macijauskienė

Straipsnis publikuotas Delfi.lt


Teisininkai: Asta Macijauskienė



Kontaktai

Jogailos 4, 01116 Vilnius
Telefonas: +370 5 2690 700