Šioje svetainėje naudojami slapukai. Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Privatumo politika Nesutinku Sutinku
Publikacijos

Ar bus paprasčiau įsigyti žemės ūkio paskirties žemės?2016-03-03

Prisimenant, kokio didelio atgarsio sulaukė 2014 m. gegužės 1 d. įsigaliojusi nauja LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo redakcija, kuria iš esmės buvo sugriežtinta žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo tvarka, nenuostabu, kad bet kokios iniciatyvos keisti ar koreguoti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo tvarką daugumos politikų ir visuomenės yra sutinkamos labai jautriai. Praėjus beveik 2 metams po įstatymo ir jį lydinčių teisės aktų įsigaliojimo jau galima įvertinti jo nuostatų veiksmingumą įgyvendinant praktikoje. Dalis veiksmingumo įvertinimų atsispindi ir 2016 m. sausio 19 d. Lietuvos Respublikos Seime įregistruotame Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo projekte (toliau – Įstatymo projektas). Įstatymo projekte numatyti pakeitimai vėl gali sukelti audringas diskusijas visuomenėje. Taigi ar bus paprasčiau įsigyti žemės ūkio paskirties žemės?

Įstatymo projektu siūlomi šie pagrindiniai pakeitimai:

1. Praplečiamas alternatyvių kriterijų sąrašas, kuriuos atitikus iš dalies yra mažinami reikalavimai siekiantiems įsigyti žemės ūkio paskirties žemės

Fiziniams asmenims siūloma nustatyti daugiau alternatyvių kriterijų, kuriuos atitikus atsiranda daugiau galimybių įsigyti žemės ūkio paskirties žemės: a) fiziniams asmenims, kurie nuolat (ne mažiau kaip 5 metus) vykdė žemės ūkio veiklą iki žemės pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo; b) fiziniams asmenims, kurie žemės ūkio veikla užsiėmė nors ir ne nuolat, o su pertraukomis arba trumpesnį laikotarpį (3 metus per 10 metų iki žemės pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo), tačiau tuo laikotarpiu deklaravo žemės ūkio naudmenas ir pasėlius (jei tokia galimybė numatyta pagal fizinio asmens valstybės teisės aktus) ir papildomai turi profesinį pasirengimą ūkininkauti (įsteigtas ūkininko ūkis, arba atitinka profesinio pasirengimo ūkininkauti reikalavimus, arba pateikia fizinio asmens valstybės išduotus dokumentus, kuriuose patvirtinamas jo profesinis pasirengimas ūkininkauti); c) jauniesiems, iki 40 metų ūkininkams.

Juridiniams asmenims sumažės reikalavimų įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, kadangi siūloma atsisakyti reikalavimo privalomai gauti 50 proc. pajamų iš žemės ūkio veiklos.

2. Tikslinama leidimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės gavimo tvarka, jo galiojimo trukmė ir sąlygos

Leidimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, taip pat pažymą apie pirmumo teisę turinčius asmenis išduotų Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, o ne konkretus Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys, kaip numatyta dabar. Taip siekiama išspręsti praktikoje kylančius klausimus, ar asmuo, turėdamas leidimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, išduotą, pavyzdžiui, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriuje, galėtų įsigyti žemės ūkio paskirties žemės kitame rajone.

Leidimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemę galiotų 1 metus nuo jo išdavimo dienos, bet ne ilgiau nei pasikeis duomenys, pagal kuriuos buvo išduotas toks leidimas, kai tokie pasikeitimai gali turėti įtakos vertinant asmens atitiktį įstatymo reikalavimams, dėl ko buvo išduotas ankstesnis leidimas.

Sutuoktiniams būtų išduodamas bendras leidimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, jei įstatymo reikalavimus atitinka nors vienas iš sutuoktinių. Tokiu būdu būtų aiškiai reglamentuotas leidimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išdavimo klausimas, kai sutuoktiniai įsigyja žemės ūkio paskirties žemę bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Praktikoje būdavo situacijų kai buvo reikalaujama pateikti leidimą, kad įstatymo reikalavimus atitinka ne tik žemės įgijėjas, bet ir jo sutuoktinis.

Žemės ūkio paskirties žemės įgijėjui, kuris pasinaudoja pirmumo teise pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę (kai jis jau yra įrašytas į pardavėjui išduotą pažymą apie pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę turinčius asmenis), nereikia kreiptis dėl leidimo išdavimo.

3. Ilginamas terminas realizuoti kredito įstaigai už skolas perduotą žemės sklypą

Siūloma nustatyti, kad perduotą žemės sklypą kredito įstaiga privalo realizuoti ne vėliau kaip per 5 metus nuo žemės sklypo įsigijimo, o ne per 3 metus, kaip nustatyta šiuo metu. Įstatymo projekto rengėjų nuomone, 3 metai yra per trumpas laikotarpis, kad būtų atkurta po finansų krizės įkeisto ir vėliau kredito įstaigos perimto nekilnojamojo turto rinkos vertė.

4. Numatytos tam tikros išlygos, kai žemės sklypų perleidimo sandoriams tarp susijusių asmenų nebūtų pilnai taikomi didžiausio galimo įsigyti nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės ploto ribojimai

Siūloma numatyti išimtį, kad dabar galiojančio Įstatymo nuostatos dėl didžiausio susijusiems asmenims nuosavybės teise galimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ploto Lietuvos teritorijoje netaikomos sudarant žemės sklypų perleidimo sandorius tarp susijusių asmenų, jeigu dėl tokių sandorių sudarymo bendras susijusių asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nepadidėja ir kiekvieno iš susijusių asmenų įsigytos žemės plotas netampa didesnis nei 500 ha.

5. Didinamas turimų sutartinių gyvulių ir įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse

Dabar galiojantis įstatymas numato, kad didžiausio galimo įsigyti nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės ploto ribojimai (300 ha ir 500 ha) netaikomi, jeigu žemės ūkio paskirties žemės įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir įsigytos žemės ūkio paskirties žemės kiekis neviršija hektarų, tenkančių vienam asmens laikomamsąlyginiam gyvuliui, skaičiaus (1 sąlyginis gyvulys/ 1ha). Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad turimų sutartinių gyvulių ir įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse turėtų būti atitinkamai 1 sutartinis gyvulys / 2 ha, ir 1 sutartinis gyvulys / 1 ha – kitose vietovėse.

6. Galiojančio įstatymo nuostatos nebūtų taikomos, kai sudaromos žemės konsolidacijos sutartys

Atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teise valdomų žemės sklypų didinimas sudarant įsigijimo sandorius nėra žemės konsolidacijos tikslas, žemės konsolidacijos metu vykdomi žemės sklypų ribų pakeitimai įsigijimu nelaikytini, todėl siūloma numatyti, kad galiojančio įstatymo nuostatos nebūtų taikomos ir kai sudaromos notariškai tvirtinamos žemės konsolidacijos sutartys.

7. Praplečiamas subjektų ratas, turintis teisę tirti įstatymo pažeidimus bei taikyti sankcijas

Siūloma teisę pradėti tirti pažeidimus ir surašyti protokolus už įstatymo pažeidimus suteikti ne tik savivaldybių administracijų pareigūnams, bet ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

 

Autorius: GLIMSTEDT vyresnysis teisininkas, advokatas Eivydas Sadauskas

Straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios" ir vz.lt


Teisininkai: Eivydas Sadauskas

Kontaktai

Jogailos 4, 01116 Vilnius
Telefonas: +370 5 2690 700