Publikacijos

Pasyvūs namai tampa ne tik madingi, bet ir privalomi2015-12-08

Galiojantys teisės aktai numato, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. naujai statomų pastatų energinis naudingumas turės būti ne žemesnis nei A klasė. Šiuo metu projektuojant ir statant naujus pastatus dar yra privaloma ne tokius aukštus reikalavimus kelianti - B klasė. Tuo tarpu nuo 2018 m. sausio 1 d. bus taikoma ne žemesnė nei A+, o nuo 2021 m. sausio 1 d. – ne žemesnė nei A++ klasė. Pastaroji klasė laikoma aukščiausia ir nurodo energijos beveik nevartojantį pastatą, be to, didžiąją dalį tokiuose pastatuose sunaudojamos energijos turės sudaryti atsinaujinančių išteklių energija.

 

Pastato energinis naudingumas yra vertinamas atsižvelgiant ne tik į energijos poreikius pastato šildymui, bet ir į tai, koks kiekis energijos yra reikalingas pastatui vėsinti, vėdinti, apšviesti, paruošti karštą vandenį. Kiekviena ES valstybė narė, atsižvelgdama į ES lygiu patvirtintos metodikos principus, turi teisę nustatyti savo minimalius pastatų energinio naudingumo reikalavimus, tačiau privaloma siekti sąnaudų atžvilgiu optimalios susijusių investicijų ir sutaupytų energijos išlaidų pusiausvyros per visą numatomą pastato gyvavimo ciklą. Tai leidžia tikėtis, kad siekiant įgyvendinti nustatytus reikalavimuspadidėję statybų kaštai ateityje atsipirks per, pavyzdžiui, mažesnes pastato šildymo išlaidas.

 

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pastatams, kuriems leidimas statyti išduotas iki 2016 m. sausio 1 d., nauji reikalavimai netaikomi ir jų energinio naudingumo klasė galės būti ir žemesnė, pavyzdžiui, B klasė (jei statybos leidimas išduotas tarp 2014 m. sausio 2 d. ir 2016 m. sausio 1 d.).  Todėl po 2016 m. sausio 1  d. dar nevertėtų tikėtis, kad visi naujai pastatyti pastatai bus energetiškai ekonomiškesni. Prieš įsigyjant naujos statybos būstą ar kitokį naują nekilnojamąjį turtą vertėtų atkreipti dėmesį į jo energinio naudingumo klasę.  

 

Asmenims, gavusiems statybos leidimą iki 2016 m. sausio 1 d.,  gali kilti klausimas, kokia energinio naudingumo klasė bus privaloma, jei po šios datos bus reikalinga atlikti projekto pakeitimus. Atsižvelgiant į įstatymų reikalavimus, manytina, kad naujas statybos leidimas turėtų būti gautas ir atitinkamai nauji energinio naudingumo reikalavimai turėtų būti taikomi tais atvejais, kai yra atliekami esminių projekto sprendinių pakeitimai, pavyzdžiui, daugiau nei 1 metru keičiama statinio vieta žemės sklype, daugiau nei 1 metru didinami statinio išorės matmenys ir kt.

 

Pastatų energinio naudingumo reikalavimai privalomi ir rekonstruojamiems, atnaujinamiems (modernizuojamiems) ar remontuojamiems pastatams, kai jų rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar remonto, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų fizinės ar energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip 25 proc. pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės. Tačiau visais šiais atvejais yra privaloma kur kas žemesnė, t.y. C energinio naudingumo, klasė. Statybos įstatymas taip pat numato išimtis, kai energinio naudingumo reikalavimai netaikomi, pavyzdžiui, kultūros paveldo statiniams, maldos namams, nešildomiems pastatams, nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir pramonės, sandėliavimo paskirties statiniams ir kt.

 

Pastato energinio naudingumo sertifikavimas atliekamas užbaigus statybos darbus, prieš surašant statybos užbaigimo aktą arba prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą.

 

Autorė: GLIMSTEDT advokatė  Jolanta Liukaitytė-Stonienė

 


Teisininkai: Jolanta Liukaitytė-Stonienė

Kontaktai

Jogailos 4, 01116 Vilnius
Telefonas: +370 5 2690 700