Publikacijos

Kas geriau - didelės baudos ar įsipareigojimas pagerinti konkurenciją? „Google“ pavyzdys

Interneto paieškos ir reklamos gigantas „Google“, kurio metinės pajamos už 2012 m. siekė 50,2 mlrd. JAV dolerių, turi bėdų dėl antikonkurencinių veiksmų. Prieš kurį laiką Europos komisija (EK) gavo kelių „Google“ konkurentų skundą dėl galimo Europos Sąjungos konkurencijos įstatymo pažeidimo. Tyrimas buvo pradėtas, kai kompanijos „Microsoft“, „Expedia“ ir „TripAdvisor“ apkaltino „Google“ dėl galimo piktnaudžiavimo rinkos galia. Anot konkurentų, „Google“ savo paieškos sistemose blokavo kitų rinkos žaidėjų, konkurentų pasiūlymus ir alternatyvas vartotojams. Kitaip tariant, „Google“ konkurentai neturėjo galimybės per šią paieškos sistemą pateikti savo, kad ir geresnių, kokybiškesnių pasiūlymų interneto vartotojams.

Jeigu EK nustatytų, kad tokie monopolisto piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi veiksmai prieštarauja ES konkurencijos taisyklėms, „Google“ grėstų baudą iki 10% metinės apyvartos, o tai sudarytu apie 5 mlrd. JAV dolerių.

Visai neseniai „Google“ pateikė Komisijai įsipareigojimą (commitment), kurio esmė įsileisti konkurentus į savo paieškos sistemas ir teikti vartotojams konkurentų pasiūlymus bei reklamą. Kompanija tuo pačiu pasižadėjo ateityje nebeblokuoti konkurentams įėjimo į „Google“ paieškos sistemą. Jeigu Komisija pritars tokiems įsipareigojimams, baudų bus išvengta.

EK savo praktikoje plačiai taiko taip vadinamą įsipareigojimą, kai įmonė, įtariama konkurencijos įstatymo pažeidimu, prisiima įsipareigojimus nutraukti tokį antikonkurencinį elgesį ir kartu pasiūlo, kaip pagerinti konkurenciją atitinkamoje rinkoje. Komisija taiko dviejų tipų įsipareigojimus: pirmas - taip vadinamas elgesio įsipareigojamas, kuriuo įmonė įsipareigoja parduodama prekes ar paslaugas laikytis tam tikrų sąlygų (pardavimo kainų, kiekų, terminų ir t.t.). Taip kompiuterių gamintojas „IBM“ 2011 metais prisiėmė elgesio įsipareigojimus, kuriuose numatė nediskriminacinėmis, sąžiningomis kainomis parduoti kompiuterių atsargines dalis vartotojams, o kai kurių procesorių atsarginių detalių kainas išlaikyti stabilias ir jų nedidinti. Kitokio tipo pasižadėjimas, kaip taisyklė, siejamas su struktūriniais įsipareigojimais, kurių esmė - tam tikrų kompanijos padalinių išskaidymas arba net pardavimas. Taip 2013 m. EK priėmė Vokietijos elektros perdavimo tinklų išskaidymą ir rinkos atvėrimą kitoms įmonėms dalyvauti konkurencijoje kartu su Vokietijos kompaniją „E.ON“. Tiek pirmųjų, tiek antrųjų įsipareigojimų priėmimas leidžia Komisijai sėkmingai pabaigti tyrimą.

Tokio pobūdžio pasižadėjimai taikomi tik esant potencialiam piktnaudžiavimui dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje (esant karteliniams, horizontaliems susitarimams su konkurentais taikomos kitos procedūros). Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi dažniausiai pasitaiko, kai pirkėjas arba pardavėjas turi stiprią rinkos galią ir užima dominuojančią padėtį.

Įmonė, sudariusi susitarimą su Komisija dėl konkurencijos pagerinimo, gali tikėtis, kad tyrimas bus nutrauktas.

Be kita ko, reikėtų pastebėti, kad Komisija vykdo įmonės prisiimtų įsipareigojimų priežiūrą, paskirdama „patikėtinį“, kuris atlieka priimto pasižadėjimo monitoringą ir jeigu įsipareigojimo sąlygos tinkamai nevykdomos, Komisija gali taikyti baudas, siekiančias iki 10% metinės įmonės apyvartos.

Kokie tokių įsipareigojimų privalumai ir trūkumai? Privalumas pirmiausia yra tai, kad dėl operatyvaus įsipareigojimo taikymo įmonė, kuri įtariama konkurencijos taisyklių pažeidimu, negauna baudos. Kiti rinkos žaidėjai, konkurentai ir vartotojai iš tokio įsipareigojimo taip pat turi naudos. Taip naujos įmonės galės greičiau įeiti į rinką, rinkos „senbuvės“ nebebus diskriminuojamos, o vartotojai turės didesnį pasirinkimą. Iš kitos pusės, privalumai ir konkurenciją prižiūrinčiai institucijai – ji taupo laiką, o žmogiškuosius ir finansinius išteklius gali nukreipti į kitus svarbius tyrimus. Nauda visoms pusėms neabejotina. Vienintelis minusas, kad konkurenciją prižiūrinti institucija susilpnina atgrasinimo nuo pažeidimo efektą ir netaikydama ekonominės sankcijos rizikuoja, kad tokia įmonė ateityje rinkoje vėl bandys piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi.

Kartais iš tiesų sunku nuspręsti, ar ištyrus atvejį iki galo geriau taikyti atgrasinamąsias priemones, t.y. nubausti įmones baudomis, ar leisti joms prisiimti pasižadėjimą ir tuo pagerinti konkurenciją rinkoje. Aiškiau į šį klausimą galima atsakyti įvertinus konkurencijos politikos tikslus, paprastai kalbant, atsakyti į klausimą, dėl ko rinkoje vyksta konkurencija. Ko gero, atsakymas turi būti siejamas su vartotojais, nes konkurencija vyksta ne dėl proceso, ne dėl vienos ar kitos įmonės ar rinkos dalies, o dėl vartotojo. Įmonės rinkoje turi konkuruoti dėl geresnės kokybės produktų ir paslaugų ir dėl to, kad vartotojai pirktų prekes ir paslaugas žemesnėmis kainomis.

Beje, tokius svertus turi ir Lietuvos Konkurencijos Taryba. Vis dėlto kaip rodo praktika, įsipareigojimų taikymas nutraukiant tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo rinkos jėga, kai įmonė gali pasiūlyti kaip pagerinti konkurenciją, prisiimant įsipareigojimus, Lietuvoje yra retai pasitaikantis arba beveik nenaudojamas instrumentas.

Autorius: GLIMSTEDT konkurencijos reikalų konsultantas Prof. Rimantas Stanikūnas


Teisininkai: Dr. Rimantas Stanikūnas

Kontaktai

Jogailos 4, 01116 Vilnius
Telefonas: +370 5 2690 700