Publikacijos

Ar Europos Parlamentas gali užtikrinti lyčių pusiausvyrą įmonių valdybose?

Per keletą pastarųjų metų Europos Komisija pateikė kelias ataskaitas, kuriose įvertinama lyčių įvairovė priimant ekonominius sprendimus. 2010 m., kovo 5 d., Moterų chartijoje Europos Komisija pabrėžė, kad moterims vis dar nesuteikiamos tokios pačios teisės ir galimybės kaip vyrams dalyvauti politinių bei ekonominių sprendimų priėmimo procese . Europos komisija, pasinaudodama turimomis galiomis, dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą skatinti teisingesnį atstovavimą atsakingas pareigas einančioms moterims ir vyrams. Komisijos 2010–2015 m. Moterų ir vyrų lygybės strategijoje lyčių pusiausvyros gerinimas įvardytas kaip vienas iš prioritetų.

2011 m. kovo 7 d. priimtame Europos lyčių lygybės pakte (2011–2020 m.) ES Taryba pripažino, kad lyčių lygybės politika yra itin svarbi ekonomikos augimui, gerovei ir konkurencingumui bei patvirtino savo įsipareigojimą šalinti lyčių nelygybę, kad būtų pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslai.

2013 m. pabaigoje Europos Parlamentas (EP) gausia balsų persvara (pritarė 459 EP nariai, 148 nepritarė, 81 susilaikė) pritarė direktyvos projektui dėl lyčių balanso įmonių valdybose. Europos Parlamento nariai siūlo įpareigoti vertybinių popierių biržose kotiruojamose bendrovėse taikyti skaidrią personalo atranką ir imtis veiksmingų priemonių vyrams ir moterims sudaryti vienodas sąlygas tapti jų valdybų nariais, kurių tikslas – iki 2020 m. moterų dalį valdybose padidinti bent iki 40 proc. Palyginimui, 2013 metais šis skaičius yra tik 17,6 %.

Nauja tvarka nebus privaloma mažosioms ir vidutinėms bendrovėms (SME), kurių darbuotojų skaičius neviršija 250. Tačiau europarlamentarai ragina ES valstybes skatinti ir šias įmones siekti lyčių balanso savo valdybose.

EP nariai pažymi, kad pagrindiniu atrankos kriterijumi ir toliau turėtų išlikti kandidatų patirtis ir kvalifikacija, tačiau kai dviejų kandidatų kvalifikacija vienoda, pirmumas turėtų būti teikiamas nepakankamai atstovaujamos lyties kandidatui.

Europarlamentarai siūlo bendrovėms, kurios nesilaikys nustatytų procedūrų ir neįgyvendins šio reikalavimo, taikyti sankcijas – atimti teisę dalyvauti viešuosiuose konkursuose, taip pat sumažinti galimybes gauti ES struktūrinę paramą ir kt. Pažymėtina, jog sankcijas siūloma taikyti ne už tai, kad nepasiektas pats tikslas, o už procedūrų nepaisymą. Pavyzdžiui, bendrovės, kurioms nepavyks įgyvendinti taisyklėse nustatytų įsipareigojimų, turės apie tai informuoti įgaliotą valstybės instituciją ir motyvuotai paaiškinti, kodėl nesugebėjo to padaryti, taip pat pateikti detalų priemonių, kurių jos ėmėsi įsipareigojimams įvykdyti, apibūdinimą. Bendrovėms, kurios nesiims tokių priemonių, siūloma taikyti minėtas sankcijas.

Kad ši direktyva būtų įgyvendinta, jai dar turi pritarti ES Taryba.

Aptarta Europos Parlamento rezoliucija atkreiptas dėmesys, kad šiandien Europoje vis dar pernelyg mažai aukštą kvalifikaciją turinčių moterų dalyvauja priimant ekonominius sprendimus. Taip pat šia rezoliucija gana griežtai pastebėta, kad laikas keisti padėtį ne tik deklaracijomis ir gairėmis, bet ir imtis konkrečių priemonių, kad lyčių pusiausvyra būtų įgyvendinta.

Autorius: GLIMSTEDT asocijuota partnerė, advokatė Aušra Maliauskaitė


Teisininkai: Aušra Maliauskaitė-Embrektė

Kontaktai

Jogailos 4, 01116 Vilnius
Telefonas: +370 5 2690 700