Publikacijos

Apie naująją sanglaudos politiką tiesiai šviesiai: ką ji reiškia Lietuvai?

Po ilgiau nei dvejus metus trukusių intensyvių derybų 2013 metų gruodžio 17 dieną buvo patvirtinta visai Europos Sąjungai svarbi žinia – pirmininkaujančios Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius Europos Sąjungos (toliau – ES) Tarybos vardu pasirašė 2014 – 2020 metų sanglaudos politikos reglamentų paketą. Šiam reglamentų paketui Europos Parlamentas pritarė dar 2013 metų lapkričio 20 dieną, o ES Taryba susitarimą patvirtino 2013 metų gruodžio 16 dieną. Reglamentai visoje ES teritorijoje įsigaliojo šių metų sausio 1 dieną, suteikdami valstybėms narėms, jų tarpe ir Lietuvai, galimybę oficialiai pateikti Europos Komisijai derinti Partnerystės sutartis ir 2014 – 2020 metų veiksmų programas ES struktūrinių fondų investicijoms administruoti. Tokiu būdu buvo atvertas kelias valstybėms narėms pradėti naudotis naujomis 2014 – 2020 metų finansinio laikotarpio lėšomis, kurios yra skirtos sumažinti skirtingų ES regionų raidos skirtumus (didžiąją dalį lėšų skiriant mažiau pasiturinčioms ES valstybėms narėms) skatinant ekonomikos augimą, rinkos konkurencingumą bei kuriant naujas darbo vietas. Patvirtinta sanglaudos politika taip pat padeda siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų – pažangios, tvarios ir integracinės Sąjungos vidaus rinkos.

Naujoji sanglaudos politika atveria kelią daugiau kaip 325 mlrd. eurų investicijoms visose ES šalyse, kurios bus investuojamos į Europos regionų, miestų plėtrą bei realią ekonomiką. Be šių tikslų, „Europa 2020“ strategijos metu bus siekiama kovoti su klimato kaita bei energetine priklausomybe, mažinti skurdą ir socialinę atskirtį bei skatinti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę veiklą, užimtumą. Taip pat siekiama orientuotis į numatytų rezultatų įgyvendinimą bei remti perspektyvius ir Sąjungai naudingus inovatyvius projektus. ES skatina visas valstybes nares tolygiai laikytis ES rekomendacijų, tam kad būtų užtikrintas efektyvus sanglaudos politikos vykdymas. Naujoji 2014 – 2020 metų sanglaudos politika, palyginti su 2007 – 2013 laikotarpio politika, yra supaprastinta, siekiant sklandesnio naujų programų vykdymo. Spėjama, kad sumažinus biurokratijos lygį nauda bus visapusė, todėl supaprastinimas yra skatinamas įvairiausiais būdais, pavyzdžiui, harmonizuojant kelių fondų įstatymus, didinant lankstumą, išaiškinant taisykles, kad būtų patobulintas teisinis aiškumas, skaitmenizuojant dokumentus ir procesus bei kita.

Sanglaudos reglamentų paketas susideda iš šešių skirtingų reglamentų, kurie nustato pagrindines ES fondų finansavimo taisykles bei paramos skyrimo kriterijus. Viena iš sudedamųjų dalių – bendrasis reglamentas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad penki ES struktūriniai ir investiciniai fondai¹ tinkamai prisidėtų įgyvendinant „Europa 2020“ tikslus. Penki likę reglamentai yra skirti Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, sanglaudos fondui, Europos teritoriniam bendradarbiavimui bei Europos teritorinio bendradarbiavimo grupei.

Jau nuo šių metų pradžios Europos Komisija su kiekviena valstybe nare derina bei pasirašinėja partnerystės susitarimus, kuriuose nustatomi įsipareigojimai dėl lėšų panaudojimo tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmenimis, siekiant įvykdyti strategijos „Europa 2020“ tikslus. Remiantis partnerystės susitarimais numatomos programos, kuriomis sanglaudos politika yra perkeliama į konkrečias prioritetines sritis. Partnerystės sutarčių su Europos Komisija pasirašymas atvers galimybes valstybėms narėms investuoti lėšas iš naujojo finansinio laikotarpio. Įprastai reglamentų patvirtinimas ES užsitęsdavo, užkertant kelią spartesniam ES ir valstybių narių bendradarbiavimui, nacionalinių dokumentų rengimui, atitolinant finansavimo iš ES lėšų paskirstymą.

Sėkmingas Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai paspartino sanglaudos reglamentų priėmimą ir tuo pačiu užtikrino valstybėms narėms galimybę jau nuo šių metų pradžios aiškiai spręsti ir vykdyti finansavimo paskirstymą. Lietuvai, kuri yra laikoma mažiau išsivysčiusiu regionu, 2014 – 2020 metais iš ES sanglaudos politikos fondų numatoma skirti apie 6,8 mlrd. eurų einamosiomis kainomis. Be to, siekiant kuo sparčiau vykdyti finansavimą, Lietuva jau yra paruošusi Partnerystės sutarties projektą, kuriame, atsižvelgiant į „Europa 2020“ pagrindinius tikslus, yra nustatyti nacionaliniai tikslų rodikliai. Projekte yra numatyta, kad Lietuva įsipareigoja spręsti aukšto nedarbo, visų pirma jaunimo, žemos kvalifikacijos darbuotojų ir ilgalaikių bedarbių, problemas, siekti sumažinti skurdą ir socialinę atskirtį, didinti paskatas dirbti, o socialinės paramos reformą sieti su aktyvumo skatinimo priemonėmis. Vienas iš numatomų tikslų yra susijęs su padidintu pastatų energetiniu efektyvumu, šalinant kliūtis ir sparčiai įgyvendinant kontroliuojančiojo fondo iniciatyvą, skatinant energijos tinklų konkurenciją, gerinant elektros energijos ir dujų tinklų jungtis su ES šalimis. Pagrindinis šios strategijos tikslas yra grąžinti šalį į spartaus ir tvaraus augimo kelią, mažinti šalies išsivystymo lygio atsilikimą nuo ES šalių vidurkio. Dėl šios priežasties yra svarbu palaikyti stabilią makroekonominę aplinką, tęsti struktūrines reformas ir užtikrinti tinkamą finansavimą augimą skatinančioms priemonėms. Taip pat yra siekiama, jog ūkio plėtra būtų tvari, ekonomiškai naudojanti išteklius bei teiktų akivaizdžiai geresnę gyvenimo kokybę visiems šalies gyventojams. Taigi ši strategija tiesiogiai prisideda tiek prie „Europa 2020“ strateginių tikslų įgyvendinimo, tiek prie didesnės ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ES ir Lietuvoje.

Autoriai: GLIMSTEDT asocijuotas partneris Mindaugas Jablonskis ir teisininkė Agnė Jasaitytė


¹ Europos regioninės plėtros fonas, Europos socialinis fondas, sanglaudos fondas, Europos jūrų ir žuvininkystės fondas bei Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai.

 


Teisininkai: Mindaugas Jablonskis

Kontaktai

Jogailos 4, 01116 Vilnius
Telefonas: +370 5 2690 700