Publikacijos

Fizinių asmenų bankrotas – jau ir Lietuvoje!

Advokatų kontoros „Bernotas ir Dominas GLIMSTEDT“ teisininkas, advokatas Audrius Žvybas
2013 m. kovo 1 d. pradėjo veikti dar 2012 pavasarį priimtas LR fizinių asmenų bankroto įstatymas.
Įsigaliojus šiam įstatymui Lietuva prisijungė prie valstybių, kuriose vienokia ar kitokia tvarka yra
leidžiamos fizinio asmens bankroto procedūros ir į kurias iki šiol dažnai krypdavo asmenų, norinčių
nusimesti įsipareigojimus, žvilgsniai.
Nors kol kas dar sunku vertinti, kiek toks teisės aktas bus praktiškas ir lengvas taikyti praktikoje,
galima pastebėti, kad įstatymo formuluotės yra daugeliu atvejų per daug smulkmeniškos, o pats
įstatymas – painus, numatantis nemažai išimčių iš bendrų taisyklių, todėl praktikoje, tikėtina, kils
pakankamai daug neaiškumų ir įstatymas netrukus bus koreguojamas ir pildomas, atsižvelgiant į
pirmuosius iškilsiančius praktinio taikymo keblumus.
Įstatymas taikomas tik tiems asmenims, kurių pagrindinių turtinių interesų vieta yra Lietuvoje, t. y.
visiškai neatsižvelgiama į fizinio asmens pilietybę, o vertinama išskirtinai pagal tai, ar Lietuvoje yra
pagrindinis tokio asmens turtas, ar jis čia vykdo pagrindinę veiklą, ir pan. Tikėtina, kad dėl to kils
nemažai ginčų, nes dalis fizinių asmenų sieks pademonstruoti tavo turtinius interesus toje
jurisdikcijoje, kurioje galios jam palankesnis teisinis režimas.
Skirtingai nei įmonių bankroto procesas, fizinių asmenų bankrotas galės vykti tik teismo tvarka, t. y.
nebus įmanomas procesas, kuomet visus bankroto klausimus sprendžia tik kreditoriai. Palikta
galimybė vykti supaprastintam bankroto procesui, tačiau ir čia jis reikš skirtingą procedūrą nei
įmonių bankrote. Įmonių bankroto atveju supaprastintas procesas reiškia, jog nepakanka lėšų
administruoti bankrutuojančiai įmonei, todėl yra sukurtos supaprastintos procedūros, kaip kuo
sparčiau ir mažesniais kaštais likviduoti bendrovę. Fizinio asmens bankroto atveju supaprastinta
procedūra reikš, jog fizinis asmuo dar prieš kreipdamasis į teismą yra parengęs atsiskaitymo su
kreditoriais planą ir kreditoriai tokį planą yra patvirtinę. Taigi šiuo atveju bus tiesiog praleidžiama
plano rengimo ir tvirtinimo procedūra iškėlus bankroto bylą.
Dar vienas esminis skirtumas nuo įmonių bankroto proceso – fiziniam asmeniui bankroto bylos
negalės iškelti joks kitas subjektas, išskyrus patį fizinį asmenį. Įstatymas nesudaro galimybių
kreditoriams inicijuoti bankroto bylą.
Kitaip yra apibrėžimas ir fizinio asmens nemokumas. Jei įmonių atveju nemokumu laikoma situacija,
kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto
įmonės turto, tai fizinio asmens nemokumu bus laikoma situacija, kai jis negali vykdyti skolinių
įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Taigi skirtingais
periodais pradelstų (neįvykdytų) įsipareigojimų dydis turės būti vis kitoks pagal tai, kokia tuo metu
bus nustatyta MMA. Šiuo metu reikėtų būti neįvykdžius prievolių, kurių vertė viršytų 25 000 litų, kad
būtų galima fiziniam asmeniui kelti bankroto bylą.
Svarbu paminėti, kad įstatymas reglamentuoja sąžiningo fizinio asmens bankroto procesą, t. y.
nemokumas neturi būti pasekmė nusikalstamos veikos, piktnaudžiavimo ar nesąžiningų veiksmų.
Esant tokioms aplinkybėms, kurios liudija skolininko nesąžiningumą, bankroto bylą atsisakoma kelti,
o jei tai paaiškėja iškėlus bankroto bylą – byla nutraukiama.
Pati bankroto procedūra iš esmės yra panaši į įmonių bankroto procedūrą. Fizinis asmuo, atitinkantis
įstatymo reikalavimus, gali kreiptis į teismą prašydamas jam iškelti bankroto bylą. Prie pareiškimo
privalu pridėti reikalaujamus dokumentus – kreditorių ir skolininkų sąrašą, detalų turto aprašą,
informaciją apie gaunamas pajamas ir pan. Šiuo atveju nereikalaujama nurodyti siūlomo bankroto
administratoriaus kandidatūros (įmonių bankroto iškėlimo atveju toks nurodymas ir bankroto
administratoriaus sutikimas yra būtini), tokiu atveju teismas administratorių paskiria po
konsultacijos su įgaliota institucija (Įmonių bankroto valdymo departamentas).
Priėmęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas informuoja viešuosius registrus, antstolius
ir kredito įstaigas. Klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo privalės būti išnagrinėtas per vieną mėnesį
nuo pareiškimo priėmimo dienos.
Iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, iš esmės kyla tos pačios pasekmės, kaip ir įmonių bankroto
atveju – sustabdomas prievolių vykdymas, laikoma, kad sueina visi terminai, nebeleidžiamas
įskaitymas, delspinigių skaičiavimas, draudžiamas disponavimas turtu bei ribojamas disponavimas
piniginėmis lėšomis ir pan. Iškėlus bankroto bylą, administratorius atidaro specialią sąskaitą, kurioje
bus laikomos fizinio asmens lėšos ir per kurią bus vykdomi atsiskaitymai su kreditoriais.
Vienas svarbiausių momentų fizinio asmens bankroto procedūroje yra plano parengimas ir
tvirtinimas. Šioje procedūroje yra įžvelgtina tam tikrų paralelių su restruktūrizavimo planu įmonių
restruktūrizavimo procese, nes įmonių bankrotas nenumato jokio plano. Iškėlęs bankroto bylą,
teismas nustato terminą, per kurį turi būti teismui pateiktas tvirtinti planas. Plane turi būti
nurodoma įvairi informacija, kuri iš esmės nurodo, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais
bankroto procedūrų metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos
bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka,
bankrutuojančio asmens asmeniniams poreikiams ir jo išlaikomiems asmenims skiriamos lėšos ir pan.
Apibendrinus galima pasakyti, kad tai bus tam tikras bankrutuojančio asmens balansas, pagal kurį
bankroto metu (iki 5 metų) privalės gyventi bankrutuojantis fizinis asmuo ir kuriuo naudodamasis jis
atsiskaitys su kreditoriais. Įgyvendinus planą, visos kitos asmens skolos ir įsipareigojimai laikomi
įvykdytais.
Paruoštas planas pirmiausia pateikiamas tvirtinti kreditorių susirinkimui. Jei kreditoriai planui
nepritaria, galutinį sprendimą priima teismas, kurio neigiamas kreditorių sprendimas nesaistys –
teismas galės planą vis tiek patvirtinti, atsižvelgdamas į bankrutuojančio asmens ir kreditorių teises
ir teisėtus interesus. Tokiu atveju teismo sprendimas galės būti skundžiamas (jei kreditoriai planui
pritars, teismo sprendimas bus galutinis).
Bankroto proceso metu, planas galės būti tikslinamas, atsižvelgiant į bankrutuojančio asmens
pajamas, pasikeitusią finansinę situaciją ar dėl kitų aplinkybių. Pažymėtina, kad viso bankroto metu
bankrutuojantis asmuo privalės informuoti bankroto administratorių apie visas gautas lėšas, turtą.
Nuslėpus tokią informaciją bus rizikuojama visu bankroto procesu – administratorius turės teisę
kreiptis dėl bylos nutraukimo. Bankroto byla galės būti nutraukiama ir tais atvejais, jei itin pagerės
bankrutuojančio asmens finansinė padėtis (gaus neplanuotai dideles pajamas, laimės loterijoje ir
pan.), taigi kreditoriai turės galimybę nuolat stebėti asmens finansinę situaciją ir atitinkamai
reaguoti.
Bankroto eigą ir administratoriaus veiksmus turės teisę kontroliuoti kreditorių susirinkimas, kuris
privalės būti šaukiamas bent kartą per pusmetį. Kreditorių susirinkimui iš esmės taikomos panašios
nuostatos, kaip ir įmonių bankroto procese.
Fizinio asmens bankroto procedūroje numatyta šiek tiek kitokia kreditorių reikalavimų tenkinimo
eilė nei įmonių bankrote. Įstatymas tiesiogiai įtvirtina tik 2 eiles: pirmiausia tenkinami darbuotojų
reikalavimai, taip pat reikalavimai atlyginti žalą dėl sužalojimo bei alimentai vaikui išlaikyti; vėliau
tenkinami visi kiti kreditorių reikalavimai. Kreditorių reikalavimai, kurių įvykdymas užtikrintas
įkeičiant turtą, iš tokio turto bus tenkinami pirmiau nei kitų kreditorių reikalavimai, kaip ir įmonių
bankroto atveju. Taigi šiuo atveju valstybės institucijoms (VMI, „Sodra“) nesuteikiamas joks
prioritetas, kas gali būti laikoma nauju įstatymų leidėjo požiūriu į bankroto procesą ir į kreditorių
eiliškumą jame. Tikėtina, kad toks eiliškumas turės įtakos aiškinant ir kitų subjektų (bendrovių,
bankų) bankroto procese kylančius klausimus, pavyzdžiui, nagrinėjant klausimą „Snoro“ byloje dėl
valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ prioriteto, gali būti remiamasi šiuo naujuoju
įstatymu nurodant, kad įstatymų leidėjas yra linkęs kuo labiau supaprastinti kreditorių eiliškumą ir
sukurti kuo mažiau eilių.
Įstatymas numato ir tam tikrą saugiklį, kad bankrotu fizinis asmuo nepiktnaudžiautų pernelyg dažnai
– fiziniam asmeniui bankrotas galės būti keliamas ne anksčiau kaip praėjus 10 metų po paskutinio
bankroto pabaigos.

Kontaktai

Jogailos 4, 01116 Vilnius
Telefonas: +370 5 2690 700