Šioje svetainėje naudojami slapukai. Sutikdami naudoti slapukus galėsite patogiau naršyti mūsų svetainėje. Privatumo politika Nesutinku Sutinku
Naujienos

#LEAD paskaitos. Prof. A. Bumblauskas: „Man ši metafora didesnė – Lietuvos trispalvė virš Rusijos ir Amerikos vėliavų“2018-02-22

Lietuvos istorikas, Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto profesorius Alfredas Bumblauskas, mėgstamas už savo sąmojį ir kritiškumą, už netradicines ir gilias istorinių įvykių įžvalgas, pradėjo VU ir advokatų kontoros GLIMSTEDT organizuojamų atvirų nemokamų paskaitų ciklą #LEAD (Learning, Educating, Achieving, Developing), skirtą VU bendruomenei ir visiems norintiems. #LEAD paskaitose, kurios vyks kartą per mėnesį, iškilios asmenybės, savo srities ekspertai iš Lietuvos ir užsienio bus kviečiami dalytis idėjomis, įžvalgomis ir mintimis aktualiausiomis tuo metu temomis.

Vos įžengęs į sceną istorikas iš karto prisipažino, kad datų jis nesureikšmina. Jam istorinis mąstymas visada labiau siejosi su datų apėjimu, o ne jų iškalimu.

Todėl ir savo paskaitoje „Valstybingumo viršukalnės“ jis pasitelkė tik tris ašines datas – Liepos 6-ąją (1253 m.), Vasario 16-ąją (1918 m.) ir Kovo 11-ąją (1990 m.). Trys Lietuvos ir jų istorija, atnešusi daugybę pasiekimų, kuriuos be reikalo pamirštame.

Lietuviškas tarpukario identitetas

„Mes Vasario 16-osios nesuprantame iki galo, nes jos sintezės istorikai nėra sukūrę“, – sakė profesorius. Jie daug ginčijosi apie politinę istoriją (kiek demokratijos, kiek diktatūros joje), bet visiškai pamiršo tautinį atgimimą su „Varpu“ ir „Aušra“, lietuviškos raštijos, švietimo ir identiteto  reikšmę.

Ką Vasario 16-oji davė mums? Anot istorijos profesoriaus, vienas didžiausių to meto laimėjimų buvo visuotinio švietimo su privalomuoju pradiniu mokymu atsiradimas.

„1927 m. priimtas privalomo pradinio mokslo įstatymas – pirmą kartą Lietuva pabandė tapti raštinga“, – teigė A. Bumblauskas. Įvedus privalomąjį pradinį švietimą, ėmė sparčiai formuotis mokyklų, progimnazijų, gimnazijų ir aukštųjų mokyklų tinklas su „smetoniniu“ mokytojo autoritetu ir pilietine savimone.

Tuomet Lietuvoje suklestėjo aukštos prabos literatūra, modernioji dailė, architektūra.

Pasak profesoriaus, tai buvo metas, kai Lietuva Europoje galėjo didžiuotis įspūdingu pieninių tinklu, o saldainių pramonėje lietuviai lenkė net Ameriką.

„Pieninių tinklas buvo vienas didžiausių tarpukario Lietuvos fenomenų. Pienininkystė tapo mūsų tapatybės dalimi, kaip ir krepšinis nuo tada ir iki šiandien“, – tvirtino istorikas.

Pasak A. Bumblausko, jaunieji istorikai, kalbėdami apie tarpukario Lietuvos pasiekimus, dar priduria, kad svarbi lietuviškosios tapatybės dalis buvo ne tik Lietuvos krepšininkų pergalės, bet ir tuometinė aviacija.

„Darių ir Girėną mes visi žinome, nes prie sovietų juos minėti leido. Tačiau jie užgožė ANBO (Antanas nori būti ore) lėktuvą ir jo kūrėją Antaną Gustaitį. ANBO lėktuvas 1934 m. apskrido 12 Europos sostinių“, – lietuvių užmiršta ekspedicija žavėjosi A. Bumblauskas.

„ANBO 41“ lėktuvas vertikaliai pakildavo į vieno kilometro aukštį per 50 sekundžių, o pažangusis „Messerschmitt“ naikintuvas, kuris buvo naudojamas Antrajame pasauliniame kare, tokį patį aukštį pasiekdavo per 1 minutę.

Lenkiškoji Lietuva su „W“

Anot prof. A. Bumblausko, reikia pažinti senąją Lietuvos istoriją, nes be jos nesuprasime valstybės atkūrimo prasmės ir kad atkuriama kitokia valstybė ir kitokia visuomenė. Vytauto Lietuva yra kita Lietuva. Istorikas akcentavo lenkų kalbą, kuri buvo vartojama Vytauto laikų Lietuvos metrikoje. Vien „W“ raidė, kuri figūravo Vytauto vardo paraše, istorikui yra metafora, kas tai yra senoji Lietuva.

„Vytauto kanceliarija – įspūdingas reiškinys, sukūręs vadinamąją Lietuvos metriką. Joje nė vieno sakinio lietuvių kalba. Lietuvos metrika sukurta senąja gudų ir lotynų kalbomis. Paskui gudų kalbą pakeitė lenkų kalba“, – dėstė A. Bumblauskas.

Nuo senų laikų kilęs priešiškumas lenkų tautai iš Lietuvos istorijos išbraukia XVII–XVIII amžius. Tuo metu senojoje Lietuvoje vyko keli fenomenalūs dalykai, kuriais Lietuva kartu su Lenkija stebino Europą – ir tai laikoma Abiejų Tautų Respublikos įnašu į Europos civilizaciją.

Istorijos profesorius tarp to meto pasiekimų išskyrė duoną (Amsterdamas per Gdanską buvo aprūpinamas Lietuvos duona), toleranciją (Lietuvoje sugyveno 10 konfesijų atstovai, ko nebuvo nė vienoje Europos šalyje), bajoriškąją demokratiją (iki 10 proc. visuomenės turėjo balso teisę) ir baroką (Glaubitzo barokinis mūrinis Vilniaus fenomenas).

Lietuvos valstybė tapo vertinama, kai jos civilizaciniai laimėjimai pasiekė globalią reikšmę ir pasklido po Europą. Lietuvai į Europos valstybių gretas įsilieti padėjo užmegzti glaudūs santykiai su Lenkija. „1791 m. žaisdami poroje su Lenkija mes tapome Europos čempionais. Gegužės 3-iosios Konstitucija yra ankstyviausia rašytinė Konstitucija Europoje“, – pabrėžė istorikas.

Naujoji Lietuva tapo laisvės simboliu visiems

Kovo 11-oji gimė visai kitoje epochoje – kai griuvo komunizmas.

Anot jo, 1990 m. kovo 11-oji tapo pasaulinės istorijos data, nes ji prisidėjo prie visuotinio blogio – komunizmo žlugimo ir tai pripažino Amerikos kongresas. Būtent nuo jos prasidėjo grandininė reakcija, sugriovusi Sovietų Sąjungą, kaip komunizmo citadelę.

„Lietuva kiekvienam iš mūsų buvo ir tebėra pasaulio ašis. Tačiau pastaraisiais mėnesiais ji virto pasaulio ašimi ir kitiems. Niekada savo istorijoje Lietuva tiek daug nereiškė žmonijai kaip šiandien… Lietuva virto vienu iš esminių laisvės simbolių visiems laikams“, – apie Naująją Lietuvą rašė poetas Tomas Venclova.

Šiuos žodžius iliustravo Lenino paminklo vertimas Lukiškių aikštėje. Po to – Lietuvos narystė Jungtinių Tautų organizacijoje, geopolitinė revoliucija – Lietuvos tapimas Europos Sąjungos ir NATO nare.

Žymus istorikas retoriškai klausia, ar galėjo kada Basanavičius įsivaizduoti, kad Lietuvos vėliava pakils aukščiau nei Rusijos ar Amerikos vėliavos. 2013 m. tas stebuklas įvyko per pasaulio plaukimo čempionatą Barselonoje, kai Rūta Meilutytė aplenkė amerikietę ir rusę.

„Man ši metafora didesnė – Lietuvos trispalvė virš Rusijos ir Amerikos vėliavų. Ta metafora man leidžia kažkiek apginti Vasario 16-ąją, nes Kovo 11-oji yra neįmanoma be Vasario 16-osios, kuri sukūrė lietuviškąją tapatybę. O be Kovo 11-osios niekas nebūtų atradęs ir Liepos 6-osios – nebūtų suradę senosios Lietuvos valstybės verčių ir prasmių. Todėl Vasario 16-ąją galima laikyti tam tikru šių datų centriniu pilioriumi“, – optimistiškai apibendrino profesorius A. Bumblauskas.

 

Kita #LEAD ciklo paskaita su filosofu doc. Kristupu Saboliumi vyks kovo 21 dieną.



Kontaktai

Jogailos 4, 01116 Vilnius
Telefonas: +370 5 2690 700