Naujienos

Naujovės naujajame Darbo kodekse 2017-06-06

2017 m. birželio 6 d. Seimas pritarė Trišalės tarybos susitarimo pagrindu parengtiems Darbo kodekso pakeitimo projektams. Planuojama, kad naujasis Darbo kodeksas įsigalios 2017 m. liepos 1 d.

Parengė: Aušra Maliauskaitė-Embrektė, advokatų kontoros GLIMSTEDT asocijuotoji partnerė, advokatė; Laura Tunkevičiūtė, advokatų kontoros GLIMSTEDT jaunesnioji teisininkė.

Ausrawww

Asocijuotoji partnerė, advokatė Aušra Maliauskaitė-Embrektė

 

Laurawww

Jaunesnioji teisininkė Laura Tunkevičiūtė

 

Užpildyta spraga dėl darbuotojų informavimo, konsultavimo

Naujasis Darbo kodeksas (toliau – DK2016 arba Darbo kodeksas) numato pareigą darbdaviams, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra 20 ir daugiau, per 6 mėnesius nuo DK2016 įsigaliojimo dienos sudaryti darbo tarybos rinkimų komisiją. Tačiau iki pakeitimų svarstymo Seime Darbo kodeksas nereglamentavo darbuotojų informavimo ir konsultavimo tvarkos, iki kol darbo tarybos bus sudarytos DK2016 nustatyta tvarka. Taigi Seimas pritarė siūlymui, jog iki Darbo kodekso nustatyta tvarka bus išrinkta ir savo darbą pradės darbo taryba, DK2016 numatytas informavimo, konsultavimo ir kitokio darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus teises toliau įgyvendins darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga arba darbdavio lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų jungtinė atstovybė.

Išimtis, kai darbo taryba galės būti nesudaroma nepaisant nustatyto darbuotojų skaičiaus kriterijaus, tai atvejai, kai darbovietėje yra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, kurios nariai yra daugiau kaip 1/3 visų darbdavio darbuotojų. Tokiu atveju darbo tarybos funkcijas vykdys profesinių sąjungų narių išrinkta profesinė sąjunga arba jungtinė profesinių sąjungų atstovybė.

Išplėstos darbdavio pareigos informavimo bei konsultavimo srityje

Darbo kodekse nustatant informavimo ir konsultavimo principus įtvirtinta, jog konsultacijos dėl darbdavio perduotos informacijos (duomenų) ir darbo tarybos pateiktos nuomonės turi vykti laiku, sudarant galimybę darbo tarybai gauti motyvuotus atsakymus iš sprendimus priimančių darbdavio atstovų.

Seimui pritarus pakeitimams, nustatyta, jog darbdaviui pažeidus informavimo ir konsultavimo pareigas teisę inicijuoti darbo ginčą per 2 mėnesius nuo sužinojimo apie šį pažeidimą turės ne tik darbo taryba, bet ir profesinė sąjunga.

Apibrėžtas momentas, kai su darbuotoju sudarytos sutartys dėl visiškos materialinės atsakomybės netenka galios

Nemažai diskusijų kėlė iki DK2016 įsigaliojimo su darbuotojais sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutartys. Siekiant įtvirtinti aiškią Darbo kodekso poziciją šių sutarčių atžvilgiu, Seimas pritarė siūlymui imperatyviai įtvirtinti, jog iki DK2016 įsigaliojimo sudarytos visiškos darbuotojo materialinės atsakomybės sutartys netenka galios nuo DK2016 įsigaliojimo dienos.

Suderintos pozicijos dėl nekonkuravimo susitarimo darbo santykių metu

Po svarstymo Seime buvo pritarta siūlymui DK2016 palikti ir iki šiol esančią galimybę darbo santykio šalims susitarti dėl nekonkuravimo tiek šių santykių galiojimo metu, tiek ir jiems pasibaigus. Nekonkuravimo su darbdaviu laikotarpiu darbuotojui turi būti mokama kompensacija, kurios dydis turi būti ne mažiau kaip 40 procentų buvusio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Kompensacijos mokėjimas nedraudžiamas ir darbo santykių galiojimo metu.

Pakeista darbdavių informacijos apie darbuotojus pateikiamo tvarka

Įsigaliojus DK2016 darbdaviams pareiga reguliariai teikti informaciją apie ne visą darbo laiką dirbančius darbuotojus, nuotolinio darbo, terminuotų darbo sutarčių būklę kils tik darbo tarybos, o jos nesant – darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos reikalavimu. Ankstesnis reguliavimas numatė imperatyvią pareigą darbdaviui informuoti nepriklausomai nuo to, ar yra pareikštas reikalavimas.

Išplėsta darbuotojų, turinčių pirmenybės teisę likti darbe, grupė

Jeigu perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų, o atleidžiama tik jų dalis, nustatant atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, darbdavys pirmenybės teisę būti paliktiems dirbti turės užtikrinti papildomai asmenų kategorijai: darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų. Pritarus Darbo kodekso pakeitimams pasinaudoti aptariamo pagrindo suteikiama teise pasilikti darbe turės tie darbuotojai, kurie vieni prižiūri šeimos narius, turinčius mažesnį nei 55 % darbingumo lygį, ar šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžiaus ar tuos, kuriems nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Tuo tarpu ankstesnis reglamentavimas nereikalavo konstatuoti, kad nurodytų asmenų priežiūrą darbuotojas vykdo vienas.

Sutarta dėl maksimalių darbo laiko normų

Įtvirtinta, kad darbdavys negali reikalauti darbuotojo dirbti ilgiau nei 48 valandas per kiekvieną 7 dienų laikotarpį, išskyrus atvejus, kai yra rašytinis darbuotojo sutikimas.

Maksimalus darbo, dirbamo pagal suminę darbo laiko apskaitą, laikas negali viršyti 52 valandų per kiekvieną 7 dienų laikotarpį. Ši taisyklė netaikoma darbui pagal susitarimą dėl papildomo darbo ir budėjimo darbams.

Pakeista darbo laiko apskaitos organizavimo bei vedimo tvarka

Suminė darbo laiko apskaita gali būti įvedama esant būtinumui ir tik įvykdžius informavimo ir konsultavimo procedūrą su darbo taryba ar atsižvelgiant į darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nuomonę.

Pratęstas naktį dirbančių darbuotojų darbo laiko apskaitinis laikotarpis. Seime pritarus siūlomiems pakeitimams apskaitinis laikotarpis vietoj anksčiau numatyto 1 mėnesio pratęstas numatant, kad šis negali būti ilgesnis nei 3 mėnesiai. Darbdavys turi pareigą tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą, tačiau sutarta dėl išimties darbuotojų, dirbančių nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu, atžvilgiu, jeigu aukštesnio negu darbdavio lygmens kolektyvinėse sutartyse, nesusitarta kitaip.

Įtvirtinti nauji reikalavimai laikinosioms darbo sutartims

Nutarta, jog laikinojo darbo sutarties šalis, kaip darbdavys, gali būti tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką ir nustatytus kriterijus atitinkanti laikinojo įdarbinimo įmonė.

Didinant darbuotojų apsaugą pritarta siūlymui, kad laikotarpiai tarp siuntimų dirbti pagal neterminuotą laikinojo darbo sutartį dirbančio darbuotojo, taip pat laikinojo darbuotojo, kurio terminuota laikinojo darbo sutartis nesibaigia pasibaigus darbui pas konkretų laikinojo darbo naudotoją, laikotarpiai tarp siuntimų dirbti iki 5 darbo dienų iš eilės neapmokami ne dažniau kaip kartą per mėnesį.

Kasmetinių atostogų reglamentavimo pakeitimai

DK2016 įtvirtinta ne trumpesnė kaip 20 darbo dienų kasmetinių atostogų trukmė liko nepakitusi. Tačiau po pakeitimų svarstymo Seime pritarta siūlymui panaikinti nuostatą, jog darbuotojas teisę į visos trukmės kasmetines atostogas įgyja tik išdirbus visų darbo metams tenkančių darbo dienų skaičių, atėmus tiems metams tenkančių kasmetinių atostogų darbo dienų skaičių.

Nustatant darbo metams, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, tenkančių darbo dienų skaičių pagal naują tvarką bus įskaitomos ir darbo dienos, patenkančios į kasmetinių, pailgintų ar papildomų atostogų laikotarpį.

Darbuotojai turės teisę į išlaidų, atsiradusių dėl kilnojamojo pobūdžio arba darbo, susijusio su kelionėmis ar važiavimais, kompensavimą

DK2016 įtvirtinta, jog darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimais, bus kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką, tačiau sutarta dėl maksimalus jų dydžio. Kompensacijų dydis negali viršyti 50 % bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui nemokamos komandiruotės išlaidos.

Griežtėja darbdavio atsakomybė už užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimo tvarkos pažeidimus

Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, kuris negali būti didesnis nei 6. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo 1 mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš 6. Ankstesnis reglamentavimas numatė, kad abiem atvejais negali būti dauginama daugiau nei iš 3.

DK2016 įtvirtinta sankcija už darbo arbitražo sprendimo nevykdymą

Darbo arbitražo sprendimas, priimtas išsprendus kolektyvinį darbo ginčą, interesų šalims yra privalomas, todėl užtikrinant jo įvykdymą Seimas pritarė siūlymui numatyti maksimalaus dydžio − 500 eurų baudą sprendimo nevykdančiai šaliai už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendime numatyto termino pabaigos iki sprendimo įvykdytmo, bet ne ilgiau kaip už 6 mėnesius.


Teisininkai: Aušra Maliauskaitė-Embrektė, Laura Tunkevičiūtė

Kontaktai

Jogailos 4, 01116 Vilnius
Telefonas: +370 5 2690 700