Naujienos

Advokatas Dainius Burdulis apie lūkesčius dėl prekės ženklo apsaugos2014-11-07

Prekės ženklo savininkas gali būti įsitikinęs, kad jei įregistravo kombinuotą (turintį ir žodinių, ir vaizdinių elementų) prekės ženklą, tai be jo sutikimo niekas negalės naudoti nei tokio prekės ženklo, nei kurio nors jo elemento, o jei panaudos - tai bus neteisėta. Tačiau taip gali būti ne visada - prekės ženklo įregistravimas nesuteikia jo savininkui tokios garantijos.

Nesenai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjo dviejų muzikos verslo pasaulio atstovų ginčą dėl subdomeno silenceagency.com klaidinamo panašumo į registruotą prekės ženklą SILENCE ir šioje byloje priėmė galutinę ir neskundžiamą kasacinę nutartį.

Buvo nuspręsta, kad žodis „silence“ nėra „stiprus“ ženklo SILENCE elementas. Teismas motyvavo, jog šio elemento „silpnumą“ lemia faktas, kad jis neišsiskiria originalumu ir savitumu. „Silence“ yra bendrinis žodis, jo vartojimas kitų asmenų žymenyse yra plačiai paplitęs, o tai rodo elemento „silpnumą“.

Be to, teismas pabrėžė, kad apsauga taikoma tik tokiam ženklui, koks yra įregistruotas. Šioje byloje išimtinai teisių į žodinį elementą „silence“ įregistruotą nebuvo.

Šios aplinkybės nulėmė išvadą, kad prekių ženklas SILENCE ir subdomenas silenceagency.com nėra tiek panašūs, kad galėtų būti sprendžiama dėl teisių į prekių ženklą pažeidimo.

Kitiems panaudoti įregistruoto prekės ženklo elementą taip, kad nebūtų pažeistos ženklo savininko teisės gali būti sudėtinga, tačiau nėra neįmanoma. Tokio panaudojimo teisėtumas priklausytų nuo kombinuotą ženklą sudarančių elementų skiriamųjų požymių, kurie lemia siauresnę arba platesnę ženklo apsaugos apimtį. Jei ženklo apsauga yra siaura, tuomet tikimybė, kad tokių pačių arba panašių elementų naudojimas kituose žymenyse gali būti teisėtas, yra didesnė. Tokio prekės ženklo savininkui tai gali sukelti rūpesčių, nes prekės ir/ar paslaugos gali būti supainiotos su panašiomis konkuruojančiomis prekėmis ar paslaugomis, žymimomis panašiais žymenimis.

Bendriausias ženklų panašumo kriterijus yra bendras suvokimo įspūdis, kurį sukelia ženklas ir jo vaizdo prasmė, dėl ko vartotojai gali ženklus supainioti, nepaisant tam tikrų juos sudarančių elementų skirtumų. Priklausomai nuo šių elementų išskirtinumo jie gali sudaryti stiprų arba silpną suvokimo įspūdį ir šio įspūdžio įvertinimas lemia kur yra riba nuo kurios panašumas gali būti pripažįstamas klaidinančiu.

Svarbu nuspręsti, kokių elementų kuriant ženklą reikėtų vengti arba kaip jiems suteikti išskirtinumo, kad liktų mažiau rizikos dėl tapačių elementų arba panašių į juos naudojimo kitų asmenų komercinėje veikloje. Be to, reikėtų apsvarstyti galimybę įregistruoti ne tik visą kombinuotą prekės ženklą, bet ir atskirus jo elementus. Tokiu būdu galima būtų išvengti situacijos, susiklosčiusios minėtoje byloje.

Ginčų dėl prekių ženklų pripažinimo negaliojančiais gausa rodo, kad šie teisiniai santykiai užima reikšmingą vietą visuomenės gyvenime. Tačiau tai taip pat rodo, kad egzistuoja daug įregistruotų intelektinės nuosavybės objektų, kurių teisinė apsauga yra per siaura, kad eliminuotų dažnų ginčų dėl kitų objektų panašumo pavojų. Tokią padėtį iš dalies galėjo nulemti nevienoda pasaulio prekių ženklų ir dizaino tarnybų veikla, įskaitant ir naujų ženklų registravimo veiklą. Nesant vienodos prekių ženklų išskirtinumo vertinimo praktikos, buvo įregistruota prekių ženklų, neturinčių pakankamo išskirtinumo. Minėta, kad tai lemia platesnes kitų žymenų panašumo į įregistruotą prekės ženklą leistinas ribas ir didesnę ginčų dėl galimai pažeistų ženklo savininko teisių tikimybę.

Siekiant pagerinti prekių ženklų ir dizaino tarnybų veiklą ir sumažinti jos nesuderinamumą 2011 m. birželio mėnesį buvo parengta Konvergencijos programa, kurios viena sudedamųjų dalių yra projektas „CP5 – Santykiniai atsisakymo registruoti pagrindai. Suklaidinimo galimybė“. Įgyvendinant šį projektą ir siekiant didinti teisinį apibrėžtumą, naudingą prekių ženklų ir dizaino ekspertams bei naudotojams Europos Sąjungos prekių ženklų ir dizaino tarnybos susitarė dėl prekių ženklų atsisakymo registruoti santykinių pagrindų ir suklaidinimo galimybės bendrosios praktikos taikymo.

Bendroji praktika viešai paskelbta 2014 m. spalio 2 d. ir yra prieinama Europos prekių ženklų ir dizaino tinklo (ETMDN) tinklalapyje (https://oami.europa.eu/ohimportal/en/european-trade-mark-and-design-network).

Be to, reikėtų žinoti, kad prekės ženklo savininko teisės gali būti pažeistos kitam asmeniui naudojant ne tik galimai panašų prekės ženklą, bet ir bet kokį kitą žymenį. Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 5 straipsnyje nurodyta, kad žymenys yra žodžiai, skaitmenys, spalvos, piešiniai, erdvinės formos ir kt. Tačiau objektų pagal savo paskirtį laikytinų žymenimis, naudojamais komercinėje veikloje, gali būti įvairių ir ne visuomet iš karto pavyksta išsiaiškinti, kad tam tikras objektas konkrečiu atveju laikytinas žymeniu. Rinkos ekonomika reikalauja iš verslo ne tik greitų, teisingų, bet ir kūrybingų sprendimų, o ypač realizuojant intelektinės nuosavybės teises. Todėl kūrybingas turi būti ir požiūris šių teisių galimų pažeidimų nagrinėjimą.


Teisininkai: Dainius Burdulis

Kontaktai

Jogailos 4, 01116 Vilnius
Telefonas: +370 5 2690 700